Tai takai, kurie įrengti pelkėse arba pelkės užima reikšmingą dalį maršruto.
Sako, tai vienas iš dviejų gražiausių takų Lietuvoje vedančių į pelkę. Nemuno deltos regioniniame parke įrengtas Aukštumalos pažintinis takas, kuris medinių lentų taku veda į pelkės vidurį. 1,9 km ilgio tako gale pastatytas apžvalgos bokštelis. Dėmesį patraukia ne tik savitas pelkių kraštovaizdis, bet ir pelkininkų – žmonių, kurie gyveno pelkėse, istorija. Aukštumala dar garsi ir tuo, jog tai pirma išsamiai ištirta pelkė pasaulyje.
Jei dėl šio tako grožio galima ginčytis, tai dėl ilgio abejonių nėra. Žagarės regioniniame parke esantis Mūšos tyrelio pažintinis takas yra ilgiausias medinių lentelių takas, vedantis per pelkę. Ginčytis neverta, tai užfiksuota Lietuvos rekordų knygoje. Visas žiedinio maršruto ilgis, įvertinant taką per mišką, siekia 7 km. Prieš kelis metus šio pažintinio tako nuotrauka buvo papuošus „National geographic” leidinio apie Lietuvą viršelį, todėl ir dėl gamtos grožio abejoti neverta.
Kauno marių regioninis parkas taip pat turi taką, kuris veda per pelkę. 1,9 km ilgio Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas per pelkę driekiasi beveik kilometrą, o likusi tako dalis eina mišku. Įspūdingiausias vaizdas būna tada, kai pelkė pasidengia peržydėjusių švylių pūkais.
Varnikų pažintinis takas yra arčiausiai sostinės esantis takas per pelkę. Tai 4 km ilgio žiedinės formos pažintinis takas, kurio trečdalis įrengtas pelkėje. Vaizdingiausia vieta yra ties Piliškių ežeru, ten įrengta apžvalgos vieta į pelkėje telkšantį ežerą.
Tai bene pats trumpiausias pažintinis takas Lietuvoje, kurio ilgis sieka vos 120 metrų. Nors Amalvos pažintinis takas ir trumpas, jis nutiestas į didžiausią pelkę Suvalkijoje. Netoli Žuvinto įrengtame take apžvalgai pastatytas apžvalgos bokštelis.
HBH pelkių takas įrengtas netoli Palangos, todėl gausiausiai lankomas vasarą. Tai pusės kilometro ilgio medinių lentų takas per pelkę, todėl įveikiamas visiems.
Plynosios pažintinis takas veda į to paties pavadinimo pelkę, esančią Pagramančio regioniniame parke. Tai kiek ilgesnis nei 1 kilometro medinių lentelių takas, kuriame įrengtas apžvalgos bokštelis.
P.S. Nuotraukos darytos prieš tako atnaujinimą.
Sartų regioniniame parke yra vos 250 metrų ilgio Ilgašilio pažintinis takas, kuris driekiasi per to paties pavadinimo pelkę. Nutiestas medinių lentelių takas, įrengta apžvalgos vieta.
Čepkelių raisto gamtinis rezervatas yra griežtai saugoma teritorija, sauganti didžiausią aukštapelkę Lietuvoje. Ten įrengtą Čepkelių mokomąjį taką galima aplankyti tik lydint rezervato direkcijos darbuotojui. Takas neilgas, apie 1,5 kilometro. Jo pradžioje stovi apžvalgos bokštelis, iš kurio atsiveria vaizdas į raistą, o tolimiausioje tako vietoje medinių lentelių taku galima pasiekti pelkėje įrengtą apžvalgos aikštelę.
Tai pažintiniai takai, kuriuose dalis maršruto veda per pelkę ar įrengtos apžvalgos vietos su vaizdu į pelkę.
Dalis 2 kilometrų ilgio žiedinio maršruto veda per pelkę. Įrengtas medinių lentelių takas, pastatytas apžvalgos bokštelis. Jūkainių pažintinis takas yra greta Viduklės.
Sartų regioniniame parke įrengtas Dusetų girios pažintinis takas yra 3,6 km ilgio žiedinis maršrutas, kuris kerta Vasynos pelkę. Per ją nutiestas siauras medinių lentų takas, pamiškėje pastatytas apžvalgos bokštelis.
Skroblaus pažintinis takas yra vienas ilgiausių Dzūkijos nacionalinio parko takų, kurio maršrute yra Baranauskų pelkutė. Į ją veda neilgas medinių lentelių takas, kurio gale įrengta apžvalgos aikštelė. Žiedinės formos maršruto ilgis – 13 kilometrų.
Metelių regioniniame parke, prie pat Dusios ežero, įrengtas Bijotų-Širvinto miško pažintinis takas. Tai 3,5 km ilgio žiedinės formos maršrutas, kuriame galima rasti ir pelkę. Į ją nutiestas neilgas tiltelis.
Gražutės regioniniame parke esantis Degučių pažintinis takas veda net pro dvi pelkes. Į abi jas yra nutiesti neilgi medinių lentelių takai. Bendras žiedinės formos maršruto ilgis yra apie 2 kilometrus.
Sirvėtos regioniniame parke yra Kačėniškės piliakalnio pažintinis takas, kuris traukia nuo piliakalnio atsiveriančiais vaizdais. Tačiau pakeliui takas veda ir per pelkę. 1,5 km ilgio maršrutas yra linijinės formos.
Pelkę galima pamatyti ir Šimonių girioje. Jos glūdumoje įrengtas pažintinis takas Į girią, kuris veda pelkės pakraščiu. 1,3 km ilgio take įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria vaizdas į aukštapelkę.
Varnių regioninio parko teritorijoje telkšo Paršežerio ežeras, aplink kurį įrengtas 13 kilometrų ilgio maršrutas. Tai Paršežerio pažintinis takas, kuris yra žiedinės formos ir kurio maršrute yra pelkėtų vietų. Drąsiausi gali rinktis papildomą tako atšaką, kurioje teks bristi kūlgrinda.
Šeirės pažintinis takas yra dar viena vieta, kur galima susipažinti su pelke. Tolimiausiame tako taške yra Piktežeris – pelke virstantis ežerėlis, o grįžtant maršrutas dar veda per Gaudupio pelkę. Pažintinis takas yra žiedinės formos maršrutas, kurio ilgis – 4,3 km.
Pelkę galima išvysti ir Kurtuvėnų regioniniame parke, kur įrengtas Juodlės pažintinis takas. Tai žiedinės formos, kiek daugiau nei 4 kilometrų ilgio maršrutas, apjuosiantis Juodlės ežerą ratu. Maršrute įrengta papildoma atkarpa nuvedanti iki pelkėje įrengtos apžvalgos vietos.
P.S. Nuotraukos darytos prieš tako atnaujinimą.
Asvejos ežero krante telkšto Gurakalnės pelkė, per kurią nutiestas medinių lentų takas. Tai Gurakalnės pelkės takas, kuris yra apie 700 metrų ilgio žiedinės formos maršrutas, įrengtas Asvejos regioninio parko teritorijoje.
Tarp Birštono ir Prienų augančiame Žvėrinčiaus miške yra Velniabliūdžio pelkė, o per ją nutiestas Velniabliūdžio gamtos takas. Linijinės formos tako ilgis apie 600 metrų, o per pelkę driekiasi tik jo dalis.
Prie Seirijų ošiančiame Trako miške įrengtas Trako miško gamtos pažinimo takas. Tai 2,4 km ilgio žiedinės formos maršrutas, kuriame yra nedidelė atkarpa vedanti per pelkę.
Nemuno deltos regioniniame parke yra takas, kuris gal ir neveda tiesiogiai per pelkę, tačiau yra apie pelkę ir joje gyvenusius žmonės – pelkininkus. Žalgirių pažintinis takas yra potvynių užliejamose teritorijose šalia Rupkalvių pelkės. Kilometro ilgio take gražių gamtovaizdžių nebus, tačiau su šios vietos istorija susipažinti verta.
Viešvilės gamtinis rezervatas yra griežtai saugoma teritorija, todėl ten įrengtą Artosios pelkės pažintinį taką galima aplankyti tik lydint rezervato direkcijos darbuotojui. Takas neilgas, nesiekia 2 kilometrų, o tolimiausiame jo taške įrengtas takas į pelkę. Jo gale yra apžvalgos aikštelė.
11 kilometrų ilgio maršrute takas ne vienoje vietoje veda palei pelkę, tačiau jokių apžvalgos aikštelių ar medinių lentelių į pelkę nėra. Maršrutas „Briedžių takais” išskirtinis tuo, jog vienoje vietoje reikia pereiti pelkę. Nieko pavojingo, blogiausiu atveju sušlaps kojos, o kad taip neatsitiktų reikia pasitelkti išradingumą.
Aukštaitijos nacionaliniame parke atnaujintas Meironų pažintinis takas veda pro pelkėjančius ežerėlius. Įrengti medinių lentelių takai ir apžvalgos aikštelės. Pažintinis takas suskirstytas į atskiras dalis, todėl galima rinktis visą 5,5 kilometro ilgio maršrutą ar trumpesnes atkarpas.
Nors jau pačiame pavadinime yra žodis „pelkė”, tai nėra tik per pelkes vedantis takas. Netoli pradžios yra neilga medinių lentelių tako atkarpa, vedanti palei pelkę. Kiek toliau Smirdelės pelkių takas vingiuoja šalia pelkės, tačiau apžvalgos aikštelės pelkėje nėra.
Kurtuvėnų regioniniame parke esantis Vainagių miško pažintinis takas taip pat suteikia progą žvilgtelti į pelkes. Užlipus ant Vainagių piliakalnio galima pasigėrėti pelkių apsuptu ežeru, o baigiant eiti taku matytas ežerėlis su pelkėmis tampa ranka pasiekiamas.