Apie Aukštumalos pažintinį taką
Tais laikais, kai Nemuno žemupys priklausė vokiečiams, žmonės čia gyvendavo netgi pelkėse. Čia buvo sunkios gyvenimo sąlygos, tačiau derlinga žemė leido užauginti gerą derlių. Viena tokių apgyvendintų pelkių buvo Aukštumala. Aukštumalos pažintinis takas, nusidriekęs į pelkės vidurį, pasakoja apie pelkininkų gyvenimą ir pelkių eksploatavimą. Dar labiau ši pelkė nukentėjo sovietmečiu, todėl pažeistas teritorijas dabar bandoma atkurti. Tada nusausinta 2/3 pelkės, o melioracijos griovių ilgis siekė 150 km. Aukštumalos pelkė ypatinga ir tuo, kad 1902 m. vokiečių pelkėtyrininkas C. Weberis apie ją išleido monografiją – tai pirmoji išsamiai ištirta ir aprašyta pelkė pasaulyje.
Maršrutas ir tako danga
Atstumas nuo kelio iki pelkėje įrengto apžvalgos bokštelio – 1,2 kilometro. Maršrutas nėra žiedinis, todėl grįžti reikia tuo pačiu taku. Pačioje pradžioje Aukštumalos pažintinis takas eina natūralaus grunto taku. Nusukęs nuo pylimo toliau maršrutas driekiasi medinių lentelių taku iki pat pelkėje įrengto apžvalgos bokštelio.
Tako ženklinimas ir stendai
Take įrengti keli informaciniai stendai, pasakojantys ne tik apie pelkės augaliją ir gyvūniją, tačiau ir apie jos kolonizavimą bei tyrinėjimus. Take nėra jokio maršruto ženklinimo, nes iš tako nėra kur išklysti – aplinkui plyti pelkė.
Apžvalgos ir atokvėpio vietos
Aukštumalos pažintiniame take yra įrengta atokvėpio vieta, o pabaigoje po pelkę pasižvalgyti galima iš medinio apžvalgos bokštelio.
Tako schema
Kur yra pažintinis takas?
Kelyje 4217 (Šilutė–Povilai) ties Rūgaliais stovi tiek rudas kelio ženklas, tiek Nemuno deltos regioninio parko ženklas, skirtas pažintiniam takui. Vienoje kelio pusėje yra automobilių stovėjimo aikštelė, kitoje pusėje prasideda Aukštumalos pažintinis takas.
Aukštumalos pažintinis takas iš arti



















































