
Iš vienos pusės apsupti Suvalkijos miškų, iš kitos pusės nuo likusios Lietuvos dalies atskirti Nemuno ramiai gyvena Plokščių gyvenvietės gyventojai. Būdami toliau nuo pagrindinių miestų ir kelių Plokščiai atrodo nuo pasaulio atskirta vieta. Tačiau Lietuvos valstybingumui svarbiais momentais čia gyveno ir veikė Lietuvai nusipelnę žmonės. Vienas tokių buvo mokytojas ir visuomenės veikėjas Petras Kriaučiūnas. Pas […]

Lankantis Krekenavoje būtų tiesiog nuodėmė neapsilankyti Pašilių stumbryne, kuris pasitinka savo lankytojus nei laiko, nei žmogaus nuo sovietinių laikų nepaliestais įėjimo vartais ir kontrolės postu. Stumbrai yra didžiausi Europoje gyvenantys laukiniai gyvūnai įrašyti į tarptautinę Raudonąją knygą. XIX a. stumbrai buvo išnaikinti tiek Lietuvoje, tiek ir daugelyje kitų Europos šalių, o pasaulyje jų buvo likę […]

Ties Vaišvydavos gyvenviete, netoli Pakalniškių kaimo, kuris pastačius Kauno hidroelektrinę atsidūrė po vandeniu, stovi Pakalniškių piliakalnis. Pasak legendos, ant piliakalnio kadaise stovėjo medinė valdovo Vaišvydo pilis, kurią padedami išdavikų sudegino priešai. Pilis taip ir nebuvo niekada atstatyta, o dabar nuo šio piliakalnio galima pasigrožėti Kauno marių ir kitame jų krante stovinčio Pažaislio vienuolyno vaizdais. Pakalniškių […]

Senvagės – tai išskirtinė Nevėžio upės slėnio, o kartu ir viso Krekenavos regioninio parko vertybė. Su čia vertybe susipažinti kviečia netoli Krekenavos naujai įrengtas upės slėnio pažintinis takas, vingiuojantis užliejamomis pievomis palei Nevėžio senvages ir dabartinę upės vagą. Taką randame kairiajame Nevėžio upės krante už 2km į pietus nuo Krekenavos. Radome ne iš pirmo karto, […]

Vargu ar dar yra Lietuvoje tokia vieta kaip Krekenava, kur kelių kilometrų spinduliu yra net 4 pažintiniai takai. Trumpi, kai kurie nesiekiantys nei kilometro ilgio, bet vis tiek takai. Tokius galima ir per vieną dieną apeiti, nors tai gal ir ne pati geriausia mintis. Saikas reikalingas visur ir geriau vienai dienai paskirti vieną pažintinį taką – […]

Vaikas vis klausia: kada ruduo ateis?Jau ruduo, – sakau.O tai kodėl lapai nuo medžių nekrenta, – logišką klausimų seką dėlioja toliau jis.Todėl kad šiltas ruduo, – atsakau, bet ir pats jaučiu, kad toks atsakymas aiškumo vaikui nepridėjo. O ruduo tikrai šiltas. Net per švelniai pasakyta, kad šiltas, nes antrąjį rugsėjo savaitgalį temperatūra pakilo gerokai virš […]

Pradedam dulkėtą savo kelionę į Mikierių girininkiją. Dulkių buvo daug, nes tik mažą kelio atkarpą važiavom asfaltuotu keliu. Vos tik išvažiavus iš Svėdasų senuoju Svėdasų – Šimonių keliu paskęstame dulkėse. Tiesa, neilgam, nes nuvažiavus apie kilometrą, kur šis kelias kertasi su Anykščiai – Salos žvyrkeliu, stabtelim prie šalia sankryžos stovinčios baltos mažos koplytėlės. Ją apie 1854 […]

Aukščiausiai įsikūrusi gyvenvietė Aukštuosiuose Tatruose yra Štrbske pleso. Ją 1872 metais įkūrė Jozef Szentivanyi, kuris metais vėliau ant gražaus kalnų ežero kranto pastatė medžiotojų trobelę. Dar po kurio laiko aplink Štrebske ežerą jis įrengė pėsčiųjų taką, skirtą pasivaikščioti ir pasigrožėti kalnų ir ežero vaizdais. Šis takas populiarus ir dabar, o kerintys kalnų vaizdai ir gražiai […]

Išvertus iš slovakų kalbos „Náučný chodník” reiškia pažintinis takas. Nors Aukštuosiuose Tatruose pėsčiųjų takų po kalnus yra gausybė, o bendras jų ilgis sudaro 660km (netgi rašo, kad šiuos takus sujungus į vieną liniją, ji pasiektų Baltijos jūrą ties Gdansku), kai kurie iš jų yra vadinami pažintiniais takais. Reguliariai mindydami Lietuvos žemę vaikščiodami pažintiniais takais, nutarėme […]

Pažintinį taką, kurio ilgis siekia vos pusę kilometro net liežuvis neapsiverčia vadinti pažintiniu taku. Pažintiniu takeliu pavadinčiau, gal net atskirą tokią kategoriją reikės padaryti tinklaraštyje. Čia dar tik ateities planai, o dabar jį vadinsiu taip, kaip vadinamas jis Krekenavos regioninio parko internetinėje svetainėje – pėsčiųjų mokomasis pažintinis „Girinio takas”. Tame pačiame internetiniame šaltinyje teigiama, jog […]

Sakoma, kad nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Vadovaujantis šiuo posakiu pažiūrėsim ką galima nuveikti kalnuose, kai tų kalnų „per akis” ir kojos nebelaiko arba tikrąja to žodžio prasme blogas oras. Čia jau visi turistinės informacijos centrai ir internetinės svetainės kaip susitarę rekomenduoja blogu oru lankytis urvuose. Kaip tik tą dieną, kai ne tik […]

Kai po sočių slovakiškų pusryčių skrandis tik įsibėgėjo virškinti maistą, privažiavome aukščiausiai Aukštuosiuose Tatruose įsikūrusį kurortą Štrbske pleso. Gyvenvietė ne tokia ir sena – įkurta 1872 metais prie ežero, kurio pavadinimu ir dabar vadinamas šis kurortas. Jis garsėjo gydomosiomis maudynėmis, todėl čia pradėjo statyti viešbučius, buvo nutiestas geležinkelis. Po Antrojo pasaulinio karo keli viešbučiai buvo rekonstruoti […]