Aukščiausiai įsikūrusi gyvenvietė Aukštuosiuose Tatruose yra Štrbske pleso. Ją 1872 metais įkūrė Jozef Szentivanyi, kuris metais vėliau ant gražaus kalnų ežero kranto pastatė medžiotojų trobelę. Dar po kurio laiko aplink Štrebske ežerą jis įrengė pėsčiųjų taką, skirtą pasivaikščioti ir pasigrožėti kalnų ir ežero vaizdais. Šis takas populiarus ir dabar, o kerintys kalnų vaizdai ir gražiai sutvarkyta promenada pritraukia gausybę turistų. Gal ne iš karto tapęs pažintiniu, šis takas jau skaičiuoja antrąjį savo gyvavimo šimtmetį, už ką turi būti dėkingas turizmo pradininkui ir Štrbske pleso įkūrėjui Jozef Szentivanyi, kuriam pagerbti prie ežero stovi paminklas.
Nuo šios simbolinės vietos pradedam žygį aplink Štrbske pleso ežerą. 2,25 km ilgio pažintinis takas, nenutoldamas daugiau nei per kelis metrus nuo vandens, vingiuoja palei ežero krantą ir supažindina keliaujančius juo su Aukštųjų Tatrų gyvūnija, pasakoja apie kalnuose augančius miškus bei atskleidžia su šia vietove susijusius įdomius faktus ir istorijas.
Vienoje prie ežero stovinčioje viloje gyveno kitas slovakams žinomas asmuo – viena žinomiausių XX a. slovakų rašytojų Maša Halamova. Pasižymėjo ji ne tik rašydama, bet ir kaip slidininkė ir 1935 metais čia vykusiame slidinėjimo pasaulio čempionate ji tapo jauniausia dalyve. Čia pat ir vila Marina, joje ilgą laiką ir gyveno Maša.
Ežero pakrantėje stovi ir daugiau vilų, kur kadaise buvo vasaros rezidencijos ir sanatorijos.
Galima tik pavydėti pro langus atsiveriančio vaizdo. Kiekvienas kadras vertas atvirutės.
Kaip viena iš „must to do” atrakcijų Aukštuosiuose Tatruose minimas pasiplaukiojimas valtimi Štrbske ežere. Nuo pat gyvenvietės įsikūrimo pietrytiniame ežero krante stovėjo uostas, iš kurio buvo galima pasiplaukioti po ežerą. Ši atrakcija ypač išpopuliarėjo po Antrojo pasaulinio karo, kol 8-jame dešimtmetyje plaukioti po ežerą buvo uždrausta. Ir tik po 2008-ųjų vėl į ežero vandenį buvo nuleistos valtys, kuriomis sezono metu paplaukioti norinčiųjų netrūksta.
Tiek ribojant plaukiojimą, tiek draudžiant maitinti antis ir žuvis, siekiama apsaugoti ežerą nuo užteršimo. Kadangi šis kalnų ežeras yra nepratekamas (nei į jį įteka upelis, nei iš jo išteka), bet koks įmestas maistas, nesvarbu ar jis būna suvalgytas, ar ne, didina užterštumą ir ežeras drumzlėja. Saugoti yra ką, nes apie 12 metrų gylyje aptinkamos žuvys, vienintelės tokios mintančios planktonu. Spėjama, kad tai vienintelė žinoma jų gyvenama vieta.
Ežeras per metus vidutiniškai 155 dienas būna padengtas ledu, todėl jau nuo seno čia rengiamos įvairios žiemos sporto varžybos. 1900 metais čia buvo surengtas pasaulio greitojo čiuožimo čempionatas, o po 25 metų – Europos ledo ritulio čempionatas. Žiemos sporto šakos populiarios ir dabar, o ypač kalnų ir lygumų slidinėjimas bei šuoliai su slidėmis nuo tramplino.
Be informacinių stendų take bendradarbiaujant su kompanija Adidas yra įrengti treniruokliai, o tamsiu paros metu visas promenadas apšviečia aplink ežerą įrengti šviestuvai.
Karštą vasaros dieną ežeras alsuoja gaiva, aplink augantys medžiai suteikia pavėsį, o horizonte stūksantys kalnai sukelia laisvės pojūtį. Laisvės rinktis – sportuoti, vaikščioti, irstytis ar tiesiog kvėpuoti gryną orą ir mėgautis šia akimirka. Čia ir dabar.