Pradedam dulkėtą savo kelionę į Mikierių girininkiją. Dulkių buvo daug, nes tik mažą kelio atkarpą važiavom asfaltuotu keliu. Vos tik išvažiavus iš Svėdasų senuoju Svėdasų – Šimonių keliu paskęstame dulkėse. Tiesa, neilgam, nes nuvažiavus apie kilometrą, kur šis kelias kertasi su Anykščiai – Salos žvyrkeliu, stabtelim prie šalia sankryžos stovinčios baltos mažos koplytėlės. Ją apie 1854 […]
Aukščiausiai įsikūrusi gyvenvietė Aukštuosiuose Tatruose yra Štrbske pleso. Ją 1872 metais įkūrė Jozef Szentivanyi, kuris metais vėliau ant gražaus kalnų ežero kranto pastatė medžiotojų trobelę. Dar po kurio laiko aplink Štrebske ežerą jis įrengė pėsčiųjų taką, skirtą pasivaikščioti ir pasigrožėti kalnų ir ežero vaizdais. Šis takas populiarus ir dabar, o kerintys kalnų vaizdai ir gražiai […]
Išvertus iš slovakų kalbos „Náučný chodník” reiškia pažintinis takas. Nors Aukštuosiuose Tatruose pėsčiųjų takų po kalnus yra gausybė, o bendras jų ilgis sudaro 660km (netgi rašo, kad šiuos takus sujungus į vieną liniją, ji pasiektų Baltijos jūrą ties Gdansku), kai kurie iš jų yra vadinami pažintiniais takais. Reguliariai mindydami Lietuvos žemę vaikščiodami pažintiniais takais, nutarėme […]
Pažintinį taką, kurio ilgis siekia vos pusę kilometro net liežuvis neapsiverčia vadinti pažintiniu taku. Pažintiniu takeliu pavadinčiau, gal net atskirą tokią kategoriją reikės padaryti tinklaraštyje. Čia dar tik ateities planai, o dabar jį vadinsiu taip, kaip vadinamas jis Krekenavos regioninio parko internetinėje svetainėje – pėsčiųjų mokomasis pažintinis „Girinio takas”. Tame pačiame internetiniame šaltinyje teigiama, jog […]
Sakoma, kad nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Vadovaujantis šiuo posakiu pažiūrėsim ką galima nuveikti kalnuose, kai tų kalnų „per akis” ir kojos nebelaiko arba tikrąja to žodžio prasme blogas oras. Čia jau visi turistinės informacijos centrai ir internetinės svetainės kaip susitarę rekomenduoja blogu oru lankytis urvuose. Kaip tik tą dieną, kai ne tik […]
Kai po sočių slovakiškų pusryčių skrandis tik įsibėgėjo virškinti maistą, privažiavome aukščiausiai Aukštuosiuose Tatruose įsikūrusį kurortą Štrbske pleso. Gyvenvietė ne tokia ir sena – įkurta 1872 metais prie ežero, kurio pavadinimu ir dabar vadinamas šis kurortas. Jis garsėjo gydomosiomis maudynėmis, todėl čia pradėjo statyti viešbučius, buvo nutiestas geležinkelis. Po Antrojo pasaulinio karo keli viešbučiai buvo rekonstruoti […]
Dar prieš kelionę planuojant maršrutus po kalnus dėmesį atkreipiau į pėsčiųjų trasą iš Skalnate pleso iki Hrebienok. Pirmiausia pasirodė priimtinas trasos ilgis – 1 val. 35 min. Šis kalnų maršrutas turėtų būti įveikiamas ir ne per sudėtingas net ir jauniesiems mūsų keliautojams, nes bet kokius kopimus į viršūnes iš karto atmetėm kaip per sunkius. Renkantis šį maršrutą […]
Nuo Aukštųjų Tatrų kalnų mus skiria tik Lenkija. Net ir su kasmet gerėjančiais Lenkijos keliais apie 940 km atstumą tarp Vilniaus ir Aukštųjų Tatrų įveikiam per 12 valandų. Po metų ar dviejų, kai lenkai baigs tiesti autostradą iš Varšuvos į Bialystoką, kelionė dar sutrumpės, o dabar 30 kilometrų ruože prie Ostrow Mazowiecka dirba gausios kelininkų […]
Važiuojant buvusiu Karališkuoju vieškeliu, kuris kadaise jungė Vilnių, Trakus, Birštoną ir Kauną, neprivažiavus Aukštadvario stabtelti priverčia Strėvos įgriuvos ženklas. Vieniems Strėvos įgriuva tai lankytinas objektas, kurio apžiūrėjimas neužtrunka ilgiau nei keliolika minučių, kitiems gi – tik viena iš keleto, po Spindžiaus mišką vedančio Žaliojo pėsčiųjų tako, stotelių. Kai kur šis takas minimas kaip pažintinis, nors pačio […]
Interneto platybėse užmatėm tokį pažintinį taką Valkininkuose, kurio pavadinimas nei apie taką ką pasako, nei labai jau vilioja apsilankyti. Pavadintas jis „Žodis girios draugui” ir įrengtas Santakos miške , Šalčios girininkijoje prie vaizdingų Merkio upės vingių (taip ir liko neaišku Santakos ar Santakio miškas, nes prie miško stovi lentelė su užrašu „Santakos miškas”, o pačiame […]
Nustelbtas vieno už kitą garsesnių ir įdomesnių Dzūkijos, Žemaitijos ir Aukštaitijos lankytinų vietų ir objektų Suvalkijos kraštas sulaukia mažesnių turistų srautų. Bet tai nereiškia, kad čia nėra nieko įdomaus. Pasirodo, kad čia yra ne tik vertų dėmesio gamtos kampelių, dvarų ar kultūrinio palikimo, gerai paieškojus galima atrasti ir pažintinių takų. Tikriausiai vietiniams jie neatrodo labai […]
Varėnos miesto pakrašty, prie kelio, vedančio į Marcinkonis, stovi voveraitės formos medinis stendas, informuojantis, kad čia prasideda Žiežulio pėsčiųjų takas. Vienur jis sveikatingumo taku vadinamas, kitur kaip pažintinis įvardijamas, bet teisingiausia tiesiog pėsčiųjų taku vadinti. Jis buvo įrengtas siekiant sukurti palankesnes sąlygas aktyvų poilsį mėgstantiems turistams bei Varėnos miesto gyventojams, nors, atrodo, kokių ten dar […]