Paribiu tarp Lazdynų ir Karoliniškių – maždaug taip galima pavadinti tako aplink Vilnių VI atkarpos pradžią. Lazdynai ir Karoliniškės yra miegamieji Vilniaus mikrorajonai, iškilę septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Neatrodo, jog čia galima pamatyti kažką įdomaus. Ir aš taip anksčiau galvojau, kol nesudalyvavau Alberto Kazlausko „Gatvės gyvos” vedamose ekskursijoje ir nepasivaikščiojau po Lazdynus. Už šio rajono […]
Senojo Vilnius-Kaunas kelio atkarpa, saugoma visuomenės ir valstybės – stendas su tokiu užrašu pasitinka vos pradėjus eiti tako aplink Vilnių V atkarpa. Betono luitu ir akmenimis užtvertas grindinys dabar pasiekiamas pėstiesiems ir dviratininkams, o kitados tai buvo svarbus kelias iš Vilniaus, kuriuo keliauta ne tik į Kauną. Būtent šiuo keliu nusileidęs į Vilnių džiaugsmingai buvo […]
Sunkumai motyvuoja, todėl pilnas ryžto keliauju į Burbiškes, kur prasideda ketvirtasis tako aplink Vilnių etapas. Rašoma, jog ši atkarpa yra labai sunki – sunkiausia iš visų. Gal taip drąsiai neteigčiau, tačiau maždaug viduryje laukia linksmieji kalneliai, kurie privers paprakaituoti. Keliaudamas Burbiškių mišku prieš metus ne kartą garsiai keikiau tako rengėjus dėl netinkamo ženklinimo. Dėl jo […]
Tuputiškių serpantinas jungia ne tik Žemąjį Pavilnį su Aukštuoju, jis jungia ir II-ąjį bei III-iąjį tako aplink Vilnių etapus. Nuo jo prasidėjusi trečiojo etapo pradžia tiek jėgų, kaip prieš tai buvusi, nereikalauja. Už kelių šimtų metrų laukia paskutinis pakilimas į viršų, kur ant kalvos įrengtos lėkiais padabintos sūpynės. Norėtųsi, jog tokių vietų maršrute būtų daugiau. […]
Pūčkorių atodangos viršuje įrengta pavėsinė retai būna tuščia, bet šį kartą pasisekė. Įsitaisiau patogiai ir išsitraukęs užkandžius stebėjau rudenišką Vilnios slėnio panoramą. Tikras auksinis ruduo. Tokiu oru žygiuoti vienas malonumas – nekaršta, nepuola nei uodai, nei sparvos, o ant žemės nukritę lapai dar nespėjo prarasti savo spalvų. Eini ir šnarini lapus sau po kojomis, visai […]
Po daugiau nei metų pertraukos vėl užlipau ant Stalo kalno Vilniuje. Vieta ta pati ir tikslas tas pats – apeiti miestą taku aplik Vilnių, kuris, pasak oficialaus tako tinklapio https://vilnius100km.lt, čia ir prasideda. Apie jo pradžią nei menkiausios užuominos neradau prieš metus, nerandu jos ir dabar. O galėtų būti. Vieniems tai būtų aiškumo suteikiantis objektas, […]
Įsukus į automobilių stovėjimo aikštelę, nuo kurios link Lopaičių piliakalnio veda įrengtas takas, skambios iškabos nepasitinka. Dvi rodyklės, rodančios viena kryptimi, rodo kur rasti šaltinį ir pažintinio tako pradžią. To paties takelio kitoje pusėje stovi stendas, skirtas Ruškio kraštovaizdžio draustiniui ir dar vienas, kuriame virš rombais subraižyto Žemaitijos žemėlapio rašoma, jog tai yra spėjamas Žemės […]
Netoli Viduklės auga Jūkainių miškas, kuris dabar saugomas Jūkainių geomorfologinio draustinio. Šioje vietoje senovėje ošė ąžuolynas – šventoji giria, o viena aukščiausių kalvų Raseinių apylinkėse vadinta Gojumi. Tai sakralinę reikšmę turintis pavadinimas, reiškiantis, jog šioje vietoje ruseno amžinoji ugnis, buvo atliekamos religinės apeigos. Privažiavus mišką į jo glūdumą veda vingiuotas miško kelias, kuriuo leidžiantis žemyn […]
Dūkštos upeliu Neries regioninis parkas didžiuojasi. Nors aukštupyje jis patekęs į melioratorių rankas tapo tiesiog grioviu, vėliau pajutęs savo vandenų galių jis šniokščia kaip tikra kalnų upė. Tą lemia mūsų kraštams nebūdingas didelis aukščių skirtumas, kurį įveikdama Dūkšta pavasarį teka net šniokšdama. Pavasarį ši upė pati srauniausia, o rudenį jos slėnis nusidažo gelsvai rausvais atspalviais, […]
Apie Saulės taką pirmą kartą sužinojau prieš pora metų. Tąkart lankydamasis Druskininkuose ir užsukęs į Circle K degalinę nusipirkti kavos pamačiau netoliese stovintį informacinį stendą. Jame buvo pavaizduotas Saulės tako maršrutas. Kad tai ne pažintinis takas supratau iš karto, tačiau pasivaikščioti juo vis tiek būtų įdomu. Po dvejų metų atvažiavęs į Druskininkus vėl užsukau į […]
Prieš keletą metų Skroblaus pažintinis takas nepasidavė iš pirmo karto. Žiemą nuvažiavom per vėlai, sutemo, todėl teko suktis ir grįžti atgal. Antrą kartą sekėsi geriau, bet klampoti per purų sniegą taip pat buvo iššūkis. Lyg to būtų maža, neblizgėjo ir tako ženklinimas, todėl nemažą dalį maršruto nematant ženklinimo teko eiti atkartojant schemą lankstinuke. Tąkart įveikti […]