Tais laikais, kai kelią rodydavo ne navigacija, o popieriniai žemėlapiai, važiavau kartą per Žemaitiją. Rasti teisingą kelią žemėlapio nepakako, todėl teko sustoti ir kelio klausti pas praeivį. Prisipažinsiu, supratau tiek, kiek tikras žemaitis rodė savo rankos mostais. Kelią kažkaip radau, bet žemaičių kalbos pamokas įsiminiau visam gyvenimui. Dabar nuvažiavus į Žemaitiją pasitinka ne tik žemaitiškai […]
Parnidžio pažintinis takas prasideda Tylos slėnyje. Vos išlindus iš pušų apsupties prie tako įrengtas pirmasis informacinis stendas ir koplytstulpis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimai. Tačiau kur kas labiau dėmesį traukia slėnio viduryje stovintis 5 metrų aukščio medinis krėslas. Tai meninė skulptūra, ant kurios gali užsilipti kiekvienas panorėjęs. Ir skirta ji milžinei Neringai, kuri anot kelias versijas […]
Atgimę dvarai lankytojus kviečia kiekvienas savaip – kas kiniškų žibintų ir ledo skulptūrų festivalius rengia, kas sveikatinimo paslaugas teikia, o kas gurmaniškais skoniais ir vietine virtuve vilioja. Tačiau pažintis su dvaru gali būti ir paprasta, tačiau draugiška, kaip Kurtuvėnų dvare. Čia prie pat įėjimo į dvaro teritoriją pasitinka informacinis stendas, o su dvaro sodyba supažindina […]
Šiaurinėse platumose esanti gamtos zona, kur prasideda amžino įšalo žemė ir nebeauga miškai vadinama tundra. Šiauriau yra tik arktinės dykumos ir ledynai. Kad ir kaip atrodytų tolimi tokie kraštai, po tundrą galima pasivaikščioti neišvažiavus iš Lietuvos. Šiaurės vakarų Lietuvoje įsikūręs Salantų regioninis parkas saugo ledynmečio jam padovanotą Šauklių riedulyną – tikrą lietuvišką tundrą. Tai natūraliai […]
„Kalvų pasiutpolkė” – taip Pakalniškių pažintinį taką vadina Kauno marių regioninis parkas, kurio teritorijoje jis ir yra. Kalvos, slėniai, griovos, raguvos, regyklos ir didžią dalį kelio lydinčios Kauno marių panoramos – štai kas laukia nuo Girionių iki Pakalniškių piliakalnio vingiuojančiame take. Eidamas per išraiškingiausią ir vertingiausią Kauno marių pakrantės dalį maršrutas nestokoja nei įdomios informacijos, […]
Šeirės pažintinis takas prasideda įkvepiančiai. Nors skirtingose vietose tako pradžia pažymėta skirtingai, aš su malonumu rinkčiausi tą vietą, kur ant Platelių ežero kranto įrengta apžvalgos aikštelė. Iš čia visas ežeras kaip ant delno. Pasak legendos, iš Šiaurės atslinkęs didžiulis debesis tris dienas be perstojo lijo, kol viena moteris garsiai žemaitiškai neištarė „Kāp platē leij!” Sako, […]
Keliaudamas po kalvotąją Žemaitiją atsiduriu prie dar vienos kalvos, kuri, pasak legendos, supilta švedų. Net nežinau, ar Žemaitijoje daugiau kalvų, ar legendų, bet pastarosios čia girdimos itin dažnai. Ir ne tik apie kalvas. Daugybę tokių vaizdingų pasakojimų apie gamtos objektų ar jų pavadinimų kilmę prisiskaičiau Šeirės pažintiniame take, tačiau atvykęs į Mikytus, kur įrengtas kilometro […]
„Iš lankytojų centro – į gamtą” – tokiu šūkiu saugomos teritorijos kviečia ne tik keliauti po regioninius ir nacionalinius parkus, tačiau ir geriau juos pažinti. Žiniomis praturtinti kelionių įspūdžiai kur kas vertingesni, todėl toks šūkis nėra tik pigus marketinginis triukas. O štai Žemaitijos nacionaliniame parke yra vieta, kur į gamtą galima keliauti ne iš lankytojų […]
Nuvykus į Žemaitiją Pilalės pavadinimas atrodo neįprastas, tačiau tik ne patiems žemaičiams. Jie taip vadina vaizdingus aukštumų iškyšulius ir upių slėniuose stūksančias kalvas. Tokiose vietose buvo įrengiamos įtvirtintos gyvenvietės, o ant supiltų piliakalnių statomos medinės pilys, todėl žemaičiai kone kiekvieną piliakalnį vadina pilale. Vienas tokių yra Dauginčių piliakalnis – Pilalė, pro kurį veda Salantų regioninio […]
Prisižiūrėjęs mokslinės fantastikos filmų važiuoju į Ventos regioninį parką. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Ventos regioninį parką su garsiu mokslinės fantastikos filmu „Juros periodo parkas” sieja tik vienas bendras žodis – parkas. Iš tikrųjų sąsajų yra žymiau daugiau, o jų reikia ieškoti tolimoje praeityje, kai Žemėje karaliavo dinozaurai. Steven Spielberg filme vaizduojami prieš 150 […]
Rytiniame Platelių ežero krante aplink Sultekio tvenkinį vingiuoja Paplatelės pažintinis takas. Žemaitijos nacionalinis parkas šį taką pristato kaip vietovę, kuria vaikštant galima ne tik pamatyti, bet ir pajausti Žemaitijos kalvotą reljefą. Šių žodžių teisingumu galima įsitikinti jau nuo pat pirmųjų pažintinio tako metrų. Prasidėjęs prie poilsiavietes jungiančios Plokštinės gatvės maršrutas netrukus pradeda kilti į kalvą. […]
Kartais keliasdešimties kilometrų atstumas lemia didelius skirtumus. Dabar vadinamoji Mažoji Lietuva anksčiau buvo Prūsijai, vėliau Vokietijai priklausantis kraštas, kuriame gyveno lietuvininkai. Protestantų bažnyčios ir vokiškos valdžios įtakoje gyvenusių lietuvininkų gyvenimas skyrėsi nuo lietuvių, gyvenusių šiapus sienos. Tas skirtumas buvo visame kame – buityje, kalboje, papročiuose, santvarkoje, architektūroje, netgi pelkėse. XIX amžiaus pradžioje Prūsijos valdžia skatino […]