Varnikų takas – populiarus, nors dar nebaigtas atnaujinti

Šių metų pradžioje pasirodė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) statistika apie pažintinių takų lankomumą. Buvo skaičiuojamas lankytojų skaičius ten, kur įrengta lankytojų skaičiavimo įranga. Pagal pateiktus duomenis lankomiausiu pažintiniu taku pripažintas Litorinos pažintinis takas, esantis Pajūrio regioniniame parke. Artimiausią konkurentą, Arlaviškių pažintinį taką, pagal lankytojų skaičių jis lenkė bemaž 10 kartų. Beveik pusė milijono lankytojų – rezultatas įspūdingas.

Statistika toks dalykas, kuriuo dažnai manipuliuojama. Visgi šį kartą reikėtų atkreipti dėmesį ne į skaičius, bet į tai, kas realiai buvo skaičiuojama. Litorinos pažintinis takas prasideda kaip tik toje vietoje, kur Baltijos jūra skalauja aukštą skardį, vadinamą Olando kepure. Jo viršuje esanti apžvalgos aikštelė yra ypač lankoma. Čia lankytojų galima sutikti ir saulei tekant, ir leidžiantis (net nekalbant apie dieną), nesvarbu koks metų laikas būtų. Drįsčiau teigti, kad lankytojų skaičiuotuvas suskaičiavo būtent ant Olando kepurės atėjusius lankytojus. Kiek jų čia užklydo dėl Litorinos pažintinio tako – vienas Dievas težino.

Tai nėra bandymas ginčyti VSTT statistiką apie pažintinių takų lankomumą. Visgi kritiško požiūrio išplatinant šią informaciją norėjosi daugiau. Šią statistiką kiekvienas gali interpretuoti savaip, tuo tarpu aš pažvelgiau į kitokius skaičius. Atsiverčiau Google Analytics statistiką, kuri rodo lankytojų skaičių tinklaraščio „Nesėdėk namuose” puslapiuose apie pažintinis takus. Be abejo, tinklaraštis nėra vienintelis informacijos šaltinis internete apie pažintinius takus, tačiau jei ne pats išsamiausias ir informatyviausias, tai tikrai vienas tokių. Šiuo metu jame pateikta informacija apie 180 pažintinių takų ir maršrutų.

Bandysite spėti, kurio pažintinio tako puslapis tinklaraštyje sulaukia daugiausiai lankytojų? Ne, tai ne Litorinos pažintinis takas ir ne Kadagių slėniu pramintas Arlaviškių pažintinis takas. Daugiausiai lankytojų ieško informacijos apie Varnikų pažintinį taką. Jis dvigubai populiaresnis už artimiausią konkurentą. Tačiau kaip čia taip, juk jis atnaujinamas? Tai štai, priėjau prie esmės. Viskas, kas buvo prieš tai – įžanga. Tiesiog nebuvo progos anksčiau pasidalinti savo mintimis apie Litorinos pažintinio tako lankomumo fenomeną.

Kad Varnikų pažintinis takas bus atnaujinamas žinojau jau rudenį. Rengiant informaciją knygai „100 Lietuvos pažintinių takų” ties šiuo objektu buvau padėjęs klaustuką. Visaip būna su tais viešaisiais pirkimais, atliekamais darbais ir jų kokybe. O kur dar piniginiai reikalai… Bijojau, kad neatsitiktų taip, jog į naują knygą įtrauktas takas metus ar ilgiau bus apjuostas STOP juosta su užrašu „Lankytis draudžiama”. Buvau sau pasižadėjęs į knygą įtraukti tik tuos takus, kuriose bet kokie įrengimo ar atnaujinimo darbai baigti. Kita vertus, tokia knyga be Varnikų pažintinio tako būtų tarsi su išplėštu lapu. Nuojauta kuždėjo, jog reikia rizikuoti.

Pasiklioviau nuojauta ir šį reikalą pamiršau. Apie Varnikų pažintinį taką prisiminiau tik išgirdęs, jog knyga jau pakeliui iš spaustuvės. Žvilgtelėjęs į šio pažintinio tako populiarumą tinklaraštyje supratau, kad reikia išsiaiškinti kokioje stadijoje jo atnaujinimo darbai. O kaip tai padaryti puikiai žinote. Bingo! Važiuoti į vietą.

Beveik privažiavęs Trakus suku link Lentvario ir čia apima lengvas nerimas. Seniau stovėjo ženklas, kreipiantis į Varnikų pažintinį taką, o dabar jo nėra. Gal su jo atnaujinimu ne viskas gerai? Visgi pačiuose Varnikuose nuorodą link tako jau randu. Ramiau. O kai pamatau jau nuo Varnikų kapinių miško keliu einančius žmones, suprantu, kad takas jau atviras. Telieka smulkmena – rasti kur pastatyti automobilį.

Oras geras ir viena pusė kelio paversta dideliu parkingu. Prasilenkti problematiška, tačiau įveikęs šią kelio atkarpą ir pavažiavęs kiek toliau randu pustuštę automobilių stovėjimo aikštelę. Gal dieną ji irgi buvo pilna, o gal vairuotojai apie ją nieko nežino, nes ženklo nėra? Jau nebepamenu, kada paskutinį kartą buvau pažintiniame take, kuriame tiek žmonių. Po vieną niekas nevaikšto, visi eina poromis, šeimomis, būriais. Jaučiuosi it būčiau atlaiduose.

Varnikų pažintiniu taku einu ketvirtą kartą. Maršrutą puikiai žinau, po atnaujinimo jis nepasikeitęs. Priekyje tiesiog švyti medinėmis lentelėmis nuklotas takas per pelkę. Dabar jis laikosi ne ant polių, o ant plūduriuojančios konstrukcijos. Jau nebegalima sakyti, kad Žeimenos pažintinis takas Švenčionėliuose yra vienintelis, kuris neskęsta. Take nauji tilteliai, nauji suolai, nauji ir informaciniams stendams skirti stovai. Ant šių patupdytos juodos varnos dar tik laukia kada bus uždėtos informacinės lentelės. Spėju, jog varnos šio tako simboliu pasirinktos neatsitiktinai.

Keliose vietosi sukrauti kalnai seno tako segmentų, tačiau keliauti jie netrukdo. Nėra ir jokių draudžiančių ar įspėjamųjų užrašų, tad laukti oficialaus tako atidarymo liko neilgai. Galiu mėgautis gražia gamta ir teisingu sprendimu. Ir net nenoriu pagalvoti kaip jausčiausi, jei knygoje apie pažintinius takus nebūtų vieno populiariausių takų. Tiksliau – vieno labiausiai ieškomų tinklaraštyje „Nesėdėk namuose”. Varnikų pažintinis takas yra arčiausiai Vilniaus esantis takas per pelkę ir tai daug ką pasako.