Yra žmonių, dirbančių už pinigus, bet yra ir tokių, kurie gyvena ir kuria tikėdami savo idėjomis. Vienas iš tokių žmonių, muziejaus „Girios aidas” įkūrėjas – miškininkas Algirdas Valavičius. Vyresnio amžiaus žmonės dar pamena Druskininkų pušyne stovintį namelį ant vištos kojelės. Miško muziejų Valavičius čia įkūrė dar 1972 metais, norėdamas parodyti miškininkų nuveiktus darbus, supažindinti su […]
Šį kartą kelionės kryptis – Naujoji Vilnia. Neabejoju, kad ši vietove toli gražu ne visiems sukelia teigiamas asociacijas. Vieniems tai pramoninis Vilniaus rajonas su ne pačia geriausia reputacija, kiti įsivaizduoja, kad tai Dievo užmirštas užkampis su problematišku susisiekimu, tačiau kaip ir visur taip ir čia, yra ką veikti ir į ką pasižiūrėti. Nuo senų laikų […]
Paklausus vilniečių, kas tai yra ozas, dauguma tikriausiai pasakytų, kad tai prekybos centras. Taip, toks prekybos centras Vilniuje tikrai yra, bet tikroji žodžio ozas reikšmė yra kita. Tai siauras ir ilgas ledynmečiu iš sąnašų susidaręs kalvagūbris, kurio aukštis gali siekti keliasdešimt metrų. Lietuvoje yra keli ozai, o vienas iš jų, Šeškinės ozas – Vilniuje. Prisipažinsiu, […]
J. Kairiūkščio gatvėje, Visoriuose įsikūręs LDK Gedimino štabo batalionas, kurio tikslas – pagalba kariuomenės vadui vadovaujant kariuomenės daliniams, užtikrinant kariuomenės vadavietės veiklą, organizuojant logistinį aprūpinimą, ryšius ir apsaugą bei atliekant reprezentacines funkcijas ir kitas užduotis. Anksčiau čia buvo Sovietinės armijos pulko štabas ir tik prieš gerą dešimtmetį šalia senų sovietinių kareivinių pastačius naujas, persikėlė karinę […]
Spalio 25d. buvo suplanuoti du užsiėmimai: atsukti laikrodį bei sudalyvauti ekskursijoje po Žvėryną. Kol „Gyvos gatvės” vis dar „ant bangos”, einu pasiklausyti Alberto pasakojimų apie Žvėryną. Susitikimo vieta – Žvėryno tiltas. Įžanginis žodis apie Žvėryno istoriją. O ji prasideda nuo XVIa., kai Žvėrynas pirmą kartą paminimas Radvilų rašytiniuose dokumentuose. Tuo metu ši vietovė taip ir […]
Pagaliau pavyko ištrūkti iš rutinos ir šiltą, bet silpnai darganotą rudenio sekmadienį prisijungiau prie viso būrio ekskursijos „Gynybinės sienos takais” dalyvių. Ekskursijos pradžia numatyta prie Aušros vartų, kur jau iš tolo matėsi lūkuriuojančių žmonių būrelis. Šį kartą Albertas iš „Gyvos gatvės” nuo pradžių pasiruošė megafoną, nes miesto keliamas triukšmas lengvai nustelbia gido balsą ir jį […]
Geležinkelis – tokia transporto priemonė, kuria neteko daug naudotis. Paskutinė kelionė buvo Siauruku iš Anykščių į Rubikius ir atgal, tik ta kelionė daugiau buvo ne važiavimas iš taško A į tašką B, o tiesiog pramoga. Aišku, be keleivių pervežimo geležinkeliais dar yra ir krovinių pervežimas, kuris, priešingai nei keleivių vežimas geležinkeliu Lietuvoje, nėra nuostolingas. Na […]
Dalis vilniečių kiekvieną savaitgalį, ar dar dažniau, važiuoja į kolektyvinius sodus, išsidėsčiusius Neries vingyje tarp Grigiškių ir Rykantų, tačiau niekada nei iš vieno neteko išgirsti apie tai, jog visai netoli šių sodų yra įrengtas Saidės pažintinis takas. Nors nuorodų nėra daug, surasti šį pažintinį taką nėra sunku. Važiuojant nuo Vilniaus pravažiavus Grigiškes bei už jų […]
Dar praeitą savaitę supratome, kad Sapieginės pažintinis takas vienam vakarui yra per ilgas, todėl tako dalį, esančią Šveicarijos miško parke, pasilikom kitam kartui. Žolyno gatvėje prie troleibusų parko randame vietą automobiliui ir tiesiai nuo gatvės vedančiais laiptais pradedame vakarinį pasivaikščiojimą. Priėję pirmąjį takelių išsišakojimą pasukame kairiau t.y. apsuksime ratą Šveicarijos miško parke pagal laikrodžio rodyklę. […]
Vieną šeštadienio popietę Google paieškos sistema surado turistinį – poilsinį taką prie Kernavės. Kernavėje būta keliskart, o gal net ir keliolika kartų, tačiau niekada neteko matyti nei kokios informacijos, nei nuorodų, jog ten yra Kernavės poilsio takas. Nors dieną keliskart nulijo, smalsumas nugalėjo ir po gero pusvalandžio privažiavome Kernavę. Keletas perskaitytų blogų įrašų leido iš […]