Viena gražiausių istorinių vietovių, su kuria supažindina pažintinis Dubingių piliavietės takas

Dubingiai, tai miestelis, nutolęs vos 50 kilometrų nuo Vilniaus ir įsikūręs vaizdingoje Asvejos ežero pakrantėje. Pravažiuojančius vien jau gamtos peizažas traukia čia stabtelti – pereiti per Asvejos ežerą nutiestu mediniu tiltu, pasivaikščioti po Dubingių piliavietę. Toks vaizdas patiko ir mums, o kad galėtumėm viską ramiai apžiūri ir pasivaikščioti, atvažiavom kitą dieną, kai laikas nespaudė. Bene labiausiai turistų lankoma vieta Dubingiuose yra Dubingių piliavietė, kuri yra viena didžiausių piliaviečių Lietuvoje.

Šis pasakojimas apie Dubingius būtų atrodęs visai kitaip, jei nebūtumėm piliavietės viršuje radę informacinių stendų, sakančių, kad čia Dubingių piliavietės pažintinio tako esama. Vis dar laikausi nuostatos (ką gali žinoti, kas bus ateity), kad kiekvienas pažintinis takas atskiro tinklaraščio įrašo vertas, todėl atiduodu duoklę ir Dubingių piliavietės pažintiniam takui.

Žvelgiant istoriškai nuosekliai reikėtų paminėti, kad kronikose jau nuo 1334 metų minimi Dubingiai ir jų Livonijos ordino puolimai. Iš to daroma išvada, kad dalis šio pusiasalio (anksčiau būta salos) galėjo būti naudojamas kaip piliakalnis. Šiek tiek vėliau, po Žalgirio mūšio, Vytautas Didysis čia pastatė mūrinę pilį. Dubingių pilis buvo gynybinio žiedo dalis, sauganti kelią į Vilnių iš šiaurės. Piliavietės šlaituose archeologai randa pylimų ir gynybinių įtvirtinimų liekanų.

Apie 1508 metus Dubingiai atiteko Radviloms, kurie čia pasistatė naujus prabangius rūmus. Rūmų stogas buvo čerpinis, kambariai su stikliniais langais ir koklinėmis krosnimis, o rūsiuose buvo kalėjimas iždinė ir alaus rūsys. Rūmų liekanos išlikusios iki šių dienų. Jas galima apžiūrėti piliavietėje įrengtoje Radvilų rūmų liekanų ekspozicijoje.

Durys uždarytos, sargo nėra. Kada galima patekti į vidų galima tik spėlioti, nes darbo laikas neužrašytas. O ir nesitikėjome, tik žvilgtelėjome per langą. Pro pastato viršuje įrengtus stoglangius į vidų sklinda natūrali šviesa ir išlikusios rūmų liekanos gan gerai matosi pro langą iš lauko. Jos archeologų ištyrinėtos ir atidengtos nuo 2003m.

Netoli rūmų, Jonušas Radvila I vietoje medinės buvo pastatęs mūrinę bažnyčią, kurioje buvo palaidoti žymiausi Radvilų giminės atstovai. Po daugiau nei 100 metų bažnyčia sudegė, o XVIII a. sunyko ir visa piliavietė. Jau po Nepriklausomybės atkūrimo, archeologinių kasinėjimų metu bažnyčios rūsiuose aptikti palaikai, kurie priklauso Radvilų giminei. 2009 metais Radvilų palaikai buvo perlaidoti piliavietėje, buvusios bažnyčios vietoje, kur dabar yra paminklas, turistus pasitinkantis žodžiais  „Keleivi, sustok trumpam ir susimąstyk, kokia didybė ilsisi šioje vietoje. Tai Radvilos, nekarūnuoti Lietuvos valdovai, Lizdeikos ir Astiko palikuonys, 1413 metais Horodlėje trimitų herbu apdovanoti, 1547 metais Šventosios Romos Imperijos imperatorių Kunigaikščių titulu pagerbti….”

Nuo centrinėje piliavietės dalyje stovinčių griuvėsių takas veda piliavietės šlaito pakraščiais. Piliavietės kalva užima visą pusiasalį, kurio ilgis siekia 500 m, o plotis 100 – 200 m. Nuo vakarinės piliavietės dalies atsiveria vaizdas į Asvejos ežerą ir matosi jo vakarinis galas.

Šiauriniame piliavietės šlaite, kurį nuo kranto skiria siaura vandens juosta, susiformavo unikali ekosistema, pasižyminti tik šiai vietai būdinga augmenija ir gyvūnija. Matyt, ši ekosistema tikrai vertinga ir unikali, kadangi dėl jos netgi buvo iškirsta kertinė miško buveinė.

Nuo krūmynų išvalyta visa piliavietė, palikti tik ąžuolai ir kiti vertingesni medžiai, kurie kartu ir šlaitus prilaiko nuo slinkimo. Vakariniame piliavietės šlaite keletas ąžuolų su visomis šaknimis išversti – neatsilaikė prieš stiprius vakarinius vėjus. Nuo šiaurinio šlaito matosi Dubingių miestelis ir per jį einantis kelias.

Tarpukario metais rytinėje piliavietės dalyje buvo iškilę dar keli pastatai – vasarnamis su ūkiniais pastatais. Vasarnamis čia iškilo būtent dėl gražios panoramos, o gyvendavo jame politikai, karininkai, garbūs svečiai. Pastatus 1944 metais sudegino lenkų Armija krajova. Tokioje vietoje vasaros rezidencija ir dabartiniam politiniam elitui gėdos nepadarytų.

Vien jau dėl gamtos vaizdų verta pasivaikščioti šiuo pažintiniu taku. Iš visų pusių piliavietės krantus skalaujantis Asvejos ežeras, garsiausių Radvilų giminės atstovų palaikus slepiantis kapas ir įvairius istorijos laikotarpius menanti piliavietė su griuvėsiais, tai vieta, kur vertėtų atvažiuoti kiekvienam lietuviui. Kiekvienam, kuriam ne tik miela matyti gražius gamtos vaizdus, bet ir nors kiek norisi sužinoti ar prisiminti Lietuvos istoriją ir prie jos prisiliesti.

Dubingių piliavietės pažintinis takas taip netikėtai mus užklupo, kad neįjungiau savo telefone Endomondo pragramėlės, kuri sąžiningai skaičiuoja visus pažintiniuose takuose įveiktus metrus. Tako ilgis nebus ilgesnis nei 2 km, o pasivaikščiojimas tikrai neprailgs. Čia patiks ir tiems, kam patinka istorija, ir tiems kurie myli gamtą.