Apie Kernavės piliakalnius
Kernavės piliakalniai – penkių piliakalnių kompleksas Širvintų rajone, dešiniajame Neries slėnio krante, pietiniame Kernavės pakraštyje. Aukuro kalnas, Mindaugo sostas, Lizdeikos ir Pilies kalnai stūkso greta vienas kito, o Kriveikiškio piliakalnis – už 0,4 km. Tai garsiausias Lietuvos piliakalnių kompleksas: nuo 2004 m. kartu su visa Kernavės archeologine vietove jis įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o balsuojant už gražiausią Lietuvos piliakalnį Kernavė užėmė pirmąją vietą.
Kernavė pirmą kartą paminėta 1279 m. Livonijos kronikoje. XIII–XIV a. visi penki piliakalniai sudarė vientisą gynybinę sistemą, o Kernavė buvo didžiojo kunigaikščio Traidenio sostinė ir vienas pirmųjų Lietuvos miestų. Viršutiniame mieste ir Pajautos slėnyje įsikūrusiame Žemutiniame mieste, apie 40 ha plote, galėjo gyventi apie 2000 miestelėnų – amatininkų ir pirklių. XIV a. sostine tapus Vilniui, Kernavė pamažu prarado reikšmę. 1365 m. pilį sudegino kryžiuočiai, o 1390 m., artėjant priešui, gynėjai, vadovaujami Vyganto, sudegino ją patys ir pasitraukė. Miestas nebebuvo atstatytas.
Centrinis komplekso piliakalnis – Aukuro kalnas, dar vadinamas Šventu kalnu. Čia gyventa nuo I a. pr. Kr. iki XIV a., manoma, kad stovėjo kunigaikščio rezidencija, rasta net Artimųjų Rytų stiklo indų. Iš šiaurės jį saugojo Mindaugo sostas, kurio šlaitai siekia 20–23 m, iš rytų – smailas Lizdeikos kalnas su 25–30 m aukščio šlaitais. Didžiausias yra Pilies kalnas: jo 180 × 100 m aikštelėje XIII–XIV a. glaudėsi įtvirtinta amatininkų ir pirklių gyvenvietė. Paslaptingiausias – už pievų stūksantis penktasis, Kriveikiškio piliakalnis. Jo paskirtis iki šiol nėra visiškai aiški: čia galėjo būti šventvietė arba žvalgybinis bokštas, nuo kurio buvo stebimos miškingos apylinkės. Greta jo archeologai ištyrė beveik 300 kapų XIII–XIV a. kapinyne, kuriame palaidota apie 1500 Kernavės miestelėnų.
Kernavė apipinta legendomis. Bychovco kronika pasakoja, kad ją įkūrė kunigaikštis Kernius, romėno Palemono palikuonis. Slėnis piliakalnių papėdėje vadinamas Pajautos vardu – pasak legendos, tai buvo gražiausia vyriausiojo žynio Lizdeikos vaidilutė. Lizdeika, pabėgęs iš Vilniaus, esą čia, ant Aukuro kalno, saugojo šventąją ugnį. Senoliai pasakojo ir apie požeminį tunelį į Trakus ir Vilnių su geležiniais, sidabriniais ir auksiniais vartais, o naktimis po žeme girdėdavę ginklų žvangesį.
Šiandien piliakalniai priklauso Valstybiniam Kernavės kultūriniam rezervatui. Šalia veikia Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus, Pajautos slėnyje rekonstruoti XIII–XIV a. amatininkų kiemai, o kasmet liepą čia vyksta „Gyvosios archeologijos dienos“. Į visus piliakalnius veda ilgi ir statūs mediniai laiptai, o nuo viršaus atsiveria graži Neries slėnio panorama. Piliakalnius jungia sutankinto grunto takų tinklas, o iki toliau esančio Kriveikiškio piliakalnio veda takas per pievą.
Kur yra Kernavės piliakalniai?
Kernavė yra Širvintų rajone, apie 35 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Visas Kernavės archeologinis kompleksas yra aptvertoje teritorijoje, į kurią įėjimas mokamas. Automobilį galima palikti stovėjimo aikštelėje Traidenio gatvės pradžioje arba prie Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus. Prie Kriveikiškio piliakalnio galima privažiuoti Kriveikiškių gatve.
Netoliese, ant Neries skardžio, prasideda turistinis poilsinis takas „Ateik, žmogau, tyla priglausiu“ su regykla ant Balto kalno, o kitame Neries krante driekiasi Kairiojo Neries kranto turizmo trasa.
Kernavės piliakalniai iš arti
