Apie Gandingos piliakalnį
Gandingos piliakalnis, žemaičių vadinamas Gondinga, stūkso Plungės rajone, dešiniajame Babrungo krante, Gandingos kraštovaizdžio draustinyje. Tai viena garsiausių ir svarbiausių senųjų gyvenviečių Lietuvoje: archeologinį kompleksą sudaro net penki piliakalniai, du kapinynai, alkakalnis ir senovės gyvenvietės. Tiek piliakalnių tokiame nedideliame plote nėra jokioje kitoje Lietuvos vietoje.
Akmeniniai kirviai rodo, kad žmonės apylinkėse gyveno jau akmens amžiuje, o pats piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a. Gandinga buvo svarbus kuršių Ceklio žemės centras. 1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Heinricho rašte dėl pietinių kuršių žemių dalybų minima čia stovėjusi medinė pilis – Gandyngen. Po Durbės mūšio 1260 m. pietinės Ceklio žemės perėjo žemaičiams, o po Melno taikos 1422 m. Gandinga atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Šalia pilies išaugo dvaras ir gyvenvietė, XVI a. Gandinga minima net tarp Lietuvos miestų. Vėliau karai ir maro epidemija gyvenvietę nuniokojo, o administracinis centras persikėlė į netoliese buvusią Plungę.
Babrungo kilpų apjuostas piliakalnis garsėjo patogia gynybine padėtimi. Šlaitai statūs, 16–18 m aukščio, aikštelė didelė – 100 × 55 m, o pietvakariniame jos krašte už griovio supiltas net 8 m aukščio lankinis pylimas ir dar vienas, žemesnis. Vakarinėje papėdėje plyti apie 6 ha senovės gyvenvietė, o maždaug už 0,8 km – kapinynas, kuriame rasta V–XII a. radinių.
Gandingos piliavietę supa dar keturi to paties laikotarpio piliakalniai, vadinami pilalėmis. Trys iš jų – Naujasodžio–Varkalių piliakalniai – stūkso kairiajame Babrungo krante, o Ožkuprio, arba Vožkuprio, piliakalnis – dešiniajame. Manoma, kad Varkalių vardas kilęs iš „vario kalėjų“, nes čia buvo gaminami žalvariniai papuošalai. Nuo Gandingos piliakalnio iki Varkalių ir Nausodžio piliakalnių veda Gandingos piliakalnio pažintinis takas.
Apie Gondingos pilies kalną surinkta daugiau nei 14 legendų – daugiausia iš visų Vakarų Lietuvos objektų. Apie jas rašė M. Valančius, N. Vėlius ir L. Kšivickis, o J. Tumas-Vaižgantas romano „Pragiedruliai“ veiksmą nukėlė į „Gondingos kraštą“. Pasakojama, kad švedai giliuose požemiuose po kalnu paslėpė turtus, o nugrimzdusios pilies durų raktą padėjo po didžiuliu akmeniu Babrungo viduryje. Dėl pėdą primenančio įspaudo jis vadinamas Velnio pėda. Raktą esą galima paimti tik iki vidurnakčio, tačiau jį akylai saugo raganos ir velnias.
XIX a. pabaigoje vaizdingą Babrungo slėnį pamėgo Plungės dvaro savininkas kunigaikštis Mykolas Oginskis. Per Mykolines ant pilalės čia grodavo Plungės dvaro orkestras, kuriame mokėsi ir jaunasis M. K. Čiurlionis. Vėliau Astreikio sodyboje jis turėjo kūrybinę studiją, o 1909 m. slėnį dažnai lankė su žmona Sofija Čiurlioniene-Kymantaite. Šiandien ant piliakalnio vyksta gyvosios istorijos festivalis „Gīva Gondinga“.
Kur yra Gandingos piliakalnis?
Piliakalnis yra Plungės rajone, prie krašto kelio 166 Plungė–Vėžaičiai, apie 5–6 km nuo Plungės. Ties kelio ženklu, kreipiančiu link Gandlingos piliakalnio, sukti dešinėn ir važiuoti apie 2 km. Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė su informaciniais stendais. Nuo jos iki piliakalnio reikia paeiti kelis šimtus metrų. Galima eiti ir kitu taku, kuris leidžiasi į Babrungo slėnį. Jis veda link tilto per upę ir piliakalnį galima pamatyti iš apačios. Pro čia eina Šv. Jokūbo kelias ir M. K. Čiurlionio kelio maršrutas, o palei Babrungą nuo Varkalių piliakalnių pėsčiomis galima nueiti iki Gandingos užtvankos.
Tai pačiai kuršių Ceklio žemei priklausė ir Šarnelės piliakalnis prie Žemaičių Kalvarijos.
Gandingos piliakalnis iš arti
