Apie kairiojo Neries kranto turizmo trasą
Didžiausią Neries kilpą Neries regioniniame parke apjuosia 25 kilometrų žiedas. Tai vienas ilgiausių pažintinių maršrutų Lietuvoje, bet ne vien žygiui skirta trasa. Pakeliui laukia mitologiniai akmenys „Užkeiktos vestuvės“ ir „Karvutė“, Ausiutiškių konglomeratas, Padūkštų ir Kragžlių pilkapynai, Pinyklos šaltinis ir kreivų pušų Raganų ratas. Neries pakrantėje stovi Panerių dvaro sodyba. Tarpukariu čia ėjo Lietuvos ir Lenkijos demarkacinė linija. Ją primena prie kelio įsmeigta „šluota“ ir paminklas pasieniečiui J. Kybartui. Gražiausia maršruto vieta – Ausiutiškių regykla su vaizdu į pušynus ir Neries kilpą. Keliauti trasa galima pėsčiomis, dviračiu ir automobiliu.
Maršrutas ir tako danga
Oficialus trasos ilgis – 25 km. Maršrutas žiedinis, tik atšaka iki pasieniečio Kybarto kapo veda į vieną pusę – beveik 2 km. Aplankius kapą ir kitus šalia trasos esančius objektus, susidaro apie 30 km.
Pradėjus prie kelio Vievis–Kernavė, kelis šimtus metrų teks eiti kelkraščiu. Iki Panerių kelias asfaltuotas, toliau prasideda smėlėtas vieškelis. Miške jis kiek susiaurėja, o pavėsingose vietose po lietaus ar atlydžio būna purvynų. Įkalnių yra, bet jos nestačios. Prie kai kurių objektų reikia išsukti iš maršruto. Iki Ausiutiškių konglomerato ir akmens „Karvutė“ mediniais laipteliais teks nusileisti stačiu šlaitu prie pat upės. Su vaikišku vežimėliu pravažiuoti galima, tik reikia įvertinti atstumą. Trasa skirta ir automobiliams, todėl vasarą miško keliu važiuoja mašinos. Einant ramiu tempu su poilsio ir pietų pertraukomis prireiks visos dienos.
Tako ženklinimas ir stendai
Trasa gerai paženklinta, eiti galima bet kuria kryptimi. Kryžkelėse ir posūkiuose stovi stulpeliai su rodyklėmis. Atskiros nuorodos kreipia prie toliau nuo kelio esančių objektų. Rodyklės veda ir nuo kelio Vilnius–Kaunas iki Bražuolės poilsiavietės, tik ties Lazdėnų išsukimu ženklo nėra. Atšaka iki pasieniečio J. Kybarto kapo pažymėta prasčiau: posūkyje tik viena medinė rodyklė, toliau – keletas baltų rodyklių Baltramiškio kaime. Kapas stovi Bražuolės upelio slėnyje, privačios sodybos teritorijoje.
Stendai su trasos schema stovi abiejose pradžios vietose ir dar keliose maršruto vietose. Prie lankytinų objektų įrengti vieningo stiliaus Neries regioninio parko stendai lietuvių ir anglų kalbomis. Pasitaiko ir senesnių stendų, kuriuose minima Kaišiadorių miškų urėdija. Ausiutiškių regyklos bokštelyje ir ant lieptelio prie Purvės rėvos lankytojų laukia kalbantys stendai. Elektros gamtoje nėra, todėl pirmiausia teks pasukti rankenėlę. Tik tada dėžė prabils ir papasakos istorijų apie gyvūnus, paukščius ir apylinkes.
Apžvalgos ir atokvėpio vietos
Gražiausia maršruto vieta – Ausiutiškių regykla. Čia stovi neaukštas apžvalgos bokštelis, bet panorama atsiveria ir nuo žemės. Nuo čia matyti iki horizonto nusidriekę pušynai, o apačioje Neris pradeda didžiąją kilpą. Apžvalgos aikštelė ant Peklynės kalno kur kas kuklesnė.
Vaizdingiausia trasos dalis – kelių kilometrų atkarpa paupiu nuo Purvės rėvos iki Peklynės kalno. Joje daug suoliukų, o prie Purvės rėvos poilsiavietės Neries šlaite įrengtas lieptelis. Kitame krante matyti Karmazinų pažintinio tako poilsiavietė. Poilsiavietės su stalais įrengtos ir prie automobilių stovėjimo vietų, ir Neries pakrantėje. Erdviausia jų – Bražuolės poilsiavietė.
Turizmo trasos schema
Kur yra Kairiojo Neries kranto turizmo trasa?
Patogiausia trasą pradėti vienoje iš dviejų vietų. Pirmoji – poilsiavietė prie kelio Vievis–Kernavė, netoli tilto per Nerį. Žemėlapiuose ji vis dar vadinama „Panerių miško regykla“, nors apžvalgos bokštelio čia nebėra. Yra kur palikti automobilį, stovi stendas su trasos schema.
Antroji – Bražuolės poilsiavietė. Važiuojant magistrale Vilnius–Kaunas, reikia išsukti ties Lazdėnais. Toliau iki poilsiavietės veda trasos rodyklės. Prie magistralės yra Lazdėnų geležinkelio stotis, todėl atvykti galima ir traukiniu. Tik teks nueiti papildomus du kilometrus.
Kairiojo Neries kranto turizmo trasa iš arti
