Apie Žemaičių Kalvarijos piliakalnį
Žemaičių Kalvarijos piliakalnis, dar vadinamas Šv. Jono kalnu, Gardais ar Varduvos piliakalniu, stūkso Plungės rajone, pačioje Žemaičių Kalvarijoje, dešiniajame Varduvos krante, jos santakoje su Pagardenio, arba Cedrono, upeliu. Tai vienas iš septynių kalnų, ant kurių išsidėsčiusios garsiosios Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio koplyčios.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a. Manoma, kad čia stovėjo kuršių pilis Gardai, minima 1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Heinricho rašte dėl pietinių kuršių žemių dalybų. Ji priklausė Ceklio žemei, o Gardų vardu gyvenvietė vadinosi iki pat XVII a. vidurio. Statūs šlaitai siekia 12 m, keturkampė aikštelė – 40 × 35 m, o pietiniame jos krašte išlikęs 2 m aukščio pylimas. Už 250 m į šiaurę yra IX–XIII a. kuršių kapinynas, kuriame rasta papuošalų, šukų ir geriamųjų ragų apkalų.
1417 m. Vytautas Gardų žemę padovanojo Žemaičių vyskupui. Kalvarijų fundatoriumi laikomas vyskupas Jurgis Tiškevičius: 1639 m. jis iš popiežiaus Urbono VIII gavo atlaidus kalvarijų koplyčioms, o apie 1640 m. buvo pastatytos visos šiandien esančios koplyčios. Pasakojama, kad vyskupas pats parinko kalvas ir suskaičiavo žingsnius tarp koplyčių, kad jų būtų tiek, kiek savo kančios kelyje nužengė Jėzus, o kelius pabarstė iš Jeruzalės atvežta žeme. Gardus jis pavadino Naująja Jeruzale, tačiau šis vardas neprigijo – miestelis imtas vadinti Žemaičių Kalvarija. Statant koplyčias 1637–1639 m., piliakalnis buvo gerokai apardytas. Šiandien aikštelės šiauriniame gale stovi mūrinė IV stoties koplyčia „Viešpats Jėzus suimamas“, o ant pietinio pylimo – medinė V stoties koplyčia „Jėzus meldžiasi Alyvų sode“ ir Kristaus suėmimo skulptūra. Kasmet liepą, per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, Kryžiaus keliu kopia tūkstančiai maldininkų.
Pasak legendos, prie Varduvos buvo krikštijami žemaičiai. Krikštijamieji gaudavo naujus vardus, todėl upė pavadinta Varduva, o šalia esantis kalnas – Šv. Jono Krikštytojo kalnu. Senesnis padavimas pasakoja, kad kalną supylė pagonys: jų vadas įsakė, kad kiekvienas praeivis – senas ar jaunas, raitas ar pėsčias – atneštų ir supiltų saiką žemės. Vėliau ant kalno pagonys degindavo aukas, o jiems išnykus čia buvo įrengtos kapinės.
Piliakalnis stūkso pačiame miestelyje. Nuo viršaus į vieną pusę atsiveria vaizdas į Žemaičių Kalvariją, kurios tolumoje baltuoja bažnyčios mūrai, į kitą – į laukus.
Kur yra Žemaičių Kalvarijos piliakalnis?
Piliakalnis yra Žemaičių Kalvarijoje, Alsėdžių gatvėje, Plungės rajone. Nuo miestelio centro reikia važiuoti Alsėdžių link Alsėdžių gatve apie 200 m – piliakalnis stūkso kairėje, vos pervažiavus Varduvą. Iš vienos pusės pro jį veda kelias, iš kitų supa namai, todėl automobilį tenka palikti kelio pakraštyje.
Žemaičių Kalvarijoje verta pasivaikščioti ir Gardų ozo pažintiniu taku, o netoliese stūkso tai pačiai Ceklio žemei priklausę Šarnelės piliakalnis ir Gegrėnų piliakalniai.
Žemaičių Kalvarijos piliakalnis iš arti
