Apie Lepelionių piliakalnį
Lepelionių piliakalnis, dar vadinamas Krištapiškių piliakalniu, stūkso atskiroje kalvoje Prienų rajone, plačiame slėnyje už Stakliškių. Seniau jis vadintas Balnakalniu, o vėliau prigijo Napoleono kepurės vardas – nupjautinės piramidės formos kalva su pylimu iš tolo iš tiesų primena skrybėlę.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Nedidelę ovalią aikštelę juosia pylimas, rytiniame krašte siekiantis net 2 m aukščio, o papėdėje iškastas platus griovys. Šlaitai statūs, siekia 7,5–15 m. Papėdėje būta gyvenvietės – 1955 ir 1971 m. archeologai rado lipdytos keramikos.
Apie pilį netoli Stakliškių pasakota, kad kunigaikštis norėjo čia pasistatyti rūmus, tačiau tai, ką darbininkai pastatydavo per dieną, naktį kažkas nugriaudavo. Kalno urvuose esą slėpėsi pikti žmonės, kurie nedavė pilies savininkui ramybės.
Į viršų rytiniu šlaitu veda laiptai. Slėnis prieš Stakliškes įkvėpė ir Justiną Marcinkevičių – dienoraštyje poetas lygino jį su delnu ir žemėlapiu, matomu iš paukščio skrydžio. Piliakalnis įtrauktas į Justino Marcinkevičiaus kelio maršrutą.
Kur yra Lepelionių piliakalnis?
Piliakalnis yra prie Prienų–Trakų kelio. Nusileidus į slėnį už Stakliškių, jis stūkso dešinėje kelio pusėje.
Kitoje Stakliškių pusėje, prie kelio į Butrimonis, stūkso Gerulių piliakalnis.
Lepelionių piliakalnis iš arti






















