Apie Gerulių piliakalnį
Gerulių piliakalnis, dar vadinamas Zamkumi, Zamkeliu ir Mastaltavičių kalnu, stūkso Alytaus rajone, dviejų bevardžių upelių santakoje. Maždaug prieš pusantro tūkstančio metų čia medinę pilį pasistatė viena jotvingių bendruomenė. Iš trijų pusių ją saugojo upelių vandenys ir pakrančių klampynės, o nuo aukštumos – dauba, kurią vėliau gerokai apardė nutiestas vieškelis.
Pilies statytojai turėjo gerokai paplušėti: kalvos viršuje suformavo 45 × 22 m aikštelę ir apjuosė ją pylimais, ant kurių stovėjo medinė gynybinė siena su bokštais. Aukščiausias pylimas supiltas iš pažeidžiamiausios, aukštumos pusės. Šlaitai siekia 12–13 m. Gyvenimas čia virė daugiau nei septynis šimtus metų, o papėdėje, už upelio, būta ir senovės gyvenvietės.
Piliakalnis plačiau netirtas. Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1916–1917 m., aikštelę mėgėjiškai kasinėjo vokiečių kariai, ir jų paliktos duobės matyti iki šiol. Tik 2006–2007 m., prieš tvarkant piliakalnį, archeologai atliko nedidelius tyrimus ir rado lipdytos keramikos šukių, gyvulių kaulų bei iki 2 m storio kultūrinį sluoksnį.
Kur yra Gerulių piliakalnis?
Piliakalnis yra prie kelio Butrimonys–Stakliškės, kairėje pusėje, ties rajonų riba.
Kitoje Stakliškių pusėje, prie Prienų–Trakų kelio, stūkso Lepelionių piliakalnis, vadinamas Napoleono kepure.
Gerulių piliakalnis iš arti






















