Ten, kur anksčiau Kuršių marių pakrantėje buvo žvejų kaimai, dabar teritoriją kontroliuoja jūriniai ereliai. Jų čia ne vienas ir ne du. Jūriniai ereliai yra didžiausi plėšrieji paukščiai, perintys Kuršių nerijoje. Geriausias laikas juos pamatyti yra ankstyvas rytas, tačiau šįkart giedroje padangėje jie nusprendė pasirodyti priešpiet. Nustebintas tokio netikėto pasimatymo kurį laiką stebėjau jų sklandymą ore. Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas mane pasitiko išties dosniai – ne tik atverdamas savo smėlio karalystę, bet ir pasiųsdamas pasitikti jūrinius erelius.

Naglių gamtiniame rezervate įrengtas takas yra bene vienintelis Lietuvoje, kuris suteikia progą po rezervatą vaikščioti savarankiškai ir be išankstinio suderinimo. Tam tikri apribojimai visgi galioja. Atvykus čia nuo gegužės pradžios iki spalio vidurio lankytis galima nuo 9 val. iki 19 val., o už galimybę įžengti į rezervatą teks susimokėti nuo 2 iki 5 eurų. Nesezono metu kontrolės nėra. Einant kiek ilgesniu nei 1 km taku lankytojų prašoma išlikti sąmoningais ir keliauti tik paženklintu maršrutu, kuris nuo paskutinio mano apsilankymo akivaizdžiai pasikeitė.

Dabar pušynas atrodo daug retesnis nei anksčiau. Net ir nuo tako pradžios galima įžiūrėti Pilkąsias kopas. Jos geriausiai matosi praėjus pušyną, kur prasidėjus medinių lentelių takui įrengta apžvalgos aikštelė. Ne tik kopas, bet ir augaliją bei gyvūniją kviečia stebėti informaciniai 3 take esantys stendai, kuriuose puikuojasi ir iš šios aikštelės pastebėtas jūrinis erelis.

Nuo čia prasideda kitas pasaulis. Atšiaurių sąlygų pasaulis, kurį sukūrė žmogus kartu su gamta. Ilgus amžius jūros bangos ir srovės formavo Kuršių nerijos smėlio ruožą, kuris apjungęs keletą salų atskyrė Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Smėlio supustytose parabolinėse kopose pradėjo augti spygliuočių ir lapuočių miškai, o marių pakrantėje pradėjo kurtis žvejų kaimai. Ir taip nelengvas vietos gyventojų gyvenimas tapo tiesiog neįmanomu, kai pradėjus masiškai kirsti miškus, sakinti medžius, gaminti medžio anglį, miškai beveik išnyko. Kuršių nerija tapo dykra.

Pažeidus trapią gamtos pusiausvyrą gamtos stichijos smogė visa jėga. Nebelikus gruntą sutvirtinančios augmenijos parabolinės kopos buvo perpustomos ir tapo slenkančiomis. Iš pradžių laidojusios miško gojelius ilgainiui jos pradėjo artintis prie pamario kaimų. Pirmuoju kaimu, turėjusiu persikraustyti, tapo Nagliai. Kraustytis turėjo ir kiti kaimai, tačiau Nagliai kėlėsi į kitą vietą net 4 kartus. Po Kuršių Neriją 1814 metais keliavęs Rosenvalis rašė: „Liūdnesnės vietovės kaip čia gal niekur pasaulyje nėra. Vien tik smėlis ir vanduo: nei medžio, nei šešėlio, nei šaltinio gaiviam vandens gurkšniui pasisemti, nei žalios pievelės, pertraukiančios vientisą smėlio kalnų baltumą, čia neužtiksi. Man nesuprantama, kaip žmonės čia gali gyventi.“

Visos kaimų gyventojų pastangos kovoti su smėliu buvo bevaisės. Slinkdavę iki 15 metrų per metus greičiu smėlynai po savimi palaidojo mažiausiai 14 gyvenviečių. Nagliai, Karvaičiai, Lotmiškis, Kuncai – tai keli po smėliu palaidotų kaimų pavadinimai, kuriuos galima perskaityti ant krikštų. Tai užpustytų kaimų atminimui skirti meniniai akcentai, primenantys apie šiam kraštui būdingas pagoniškas mirusiųjų pagerbimo tradicijas.

Slenkančios mėlio kopos buvo sustabdytos tik XIX a. pabaigoje suformavus kopagūbrį ir apželdinus kopas. Supustytos kopos liko ten, kur ir buvusios, jos tarsi mirė – tikriausiai todėl jos ir vadinamos Mirusiomis kopomis. Pilkųjų kopų pavadinimas atsirado smėlynams apaugus augmenija, kuri suteikė joms pilkšvą spalvą.

Pusę kelio vedęs medinių lentelių danga, o kitą pusę smėlyje pažymėtu maršrutu Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas pasiekia Naglio kopą. Pavedėjusi pavadinimą iš kadaise buvusio žvejų kaimo, kopa yra kaip tik jo buvimo vietoje. Ši kopa aukščiausia Naglių gamtiniame rezervate ir yra virš 50 metrų aukščio virš jūros lygio.

Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas išskirtinis dar ir tuo, jog jis įrengtas teritorijoje, įtrauktoje į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Dėl savo istorijos ir išskirtinių peizažų Naglių gamtinis rezervatas yra unikali vieta ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Tačiau ne viskas matuojama tik gamtos grožiu. Kuršių nerijos nacionalinis parkas kviečia ne tik grožėmis šia saugoma teritorija, bet ir susipažinti su unikalia jos augmenija ir gyvūnija.

Jei yra tokie vaizdai, kurie pasilieka atminty visam gyvenimui, tai jie yra čia. Nuo nedidelio apžvalgos bokštelio pačiame Naglių gamtinio rezervato pažintinio tako gale atsiveriantys marių toliai ir baltai pilkšvais atspalviais nubanguojančios kopos. Spengiančią tylą permušantis bangų ūžimas ir savo galią danguje demonstruojantys jūros ereliai.

Komentuokite

Adresas nebus viešinamas. Privalomi laukeliai pažymėti *