Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
Varėnos miesto pakrašty, prie kelio, vedančio į Marcinkonis, stovi voveraitės formos medinis stendas, informuojantis, kad čia prasideda Žiežulio pėsčiųjų takas. Vienur jis sveikatingumo taku vadinamas, kitur kaip pažintinis įvardijamas, bet teisingiausia tiesiog pėsčiųjų taku vadinti. Jis buvo įrengtas siekiant sukurti palankesnes sąlygas aktyvų poilsį mėgstantiems turistams bei Varėnos miesto gyventojams, nors, atrodo, kokių ten dar takų Dzūkijoje reikia – ošiantys pušynai tarsi vienas didelis parkas su miško takeliais, samanomis nuklotomis kalvomis, mažais ežeriukais ir srauniais upeliukais. Kuriant šį taką vadovautasi pasakos motyvais. Pasak pasakos seniai, senai, už girių dūksojo ežeras Žiežulis link kurio vedė legendomis apipintas takas. Jame grybautojai didžiulių grybų rasdavo, o pasiklydusiems keliautojams net žvėrys padėdavo.
Štai tokių didžiulių grybų, ant kurių kepurių informacija surašyta, radome kelis, bet jie ne didžiausi kokius matėme. Didžiausi grybai šiame take – voveraitės. Tiesa, jų niekas neskina ir nevalgo, nes tai – pavėsinės.
Nuėjus nuo kelio pora šimtų metrų nebesigirdi jokių civilizacijos garsų, o nosį malonina pušynų ir kadagių išvalytas grynas oras. Sako, kai kam nuo pasivaikščiojimo gryname ore net galva pradeda svaigti.
Platus ir lygus natūralios dangos takas, kuris kone idealus pasivažinėjimui su vaikiškais ar neįgaliųjų vežimėliais, turi keletą aktyvaus laisvalaikio, vaikų žaidimų ir poilsio zonų. Gal kai kurias zonas reikėtų vadinti skirtomis ne vaikams, o paaugliams, kadangi mažiesiems keliautojams aukštos sūpynės ar masyvūs treniruokliai dar neįveikiamos pramogos.
Nesimatė ir miško žvėrelių skulptūrėlių, kurios einant legendiniu taku kiekvieną keliautoją į pasaką turi įtraukti. Gal per mažai dairėmės, o gal tie žvėreliai atgijo ir … emigravo (arba įgyvendinant projektą šios idėjos buvo atsisakyta). Tik ežiukas su meškučio veidu ir kiškutis liko ant suoliukų tupėti. Beje, suoliukų take gausu, greit pavargstantys gali ilsėtis ir ilsėtis.
Dairantis, ilsintis ir pasportuojant nejučia prieiname ir varėniškių mėgstamą maudynių vietą – patį Žiežulio ežerą. Pavėsinės, suoliukai, persirengimo, kabinos, liepteliai – čia yra viskas ko reikia poilsiui prie ežero. Net ir tualetas-pilaitė stovi, kuriame šalia tūpyklos vienas iš informacinių grybų stovi. Ar taip projekto kūrėjai numatė, ar koks poilsiautojas intelekto nesužalotu veidu atsinešė paskaityti kol užkietėję viduriai prasilaisvins – neaišku. Nebuvo nei noro, nei poreikio į tą namelį užeiti.
Priėjus prie ežero matosi, kad ne tik aplinka sutvarkyta ir pritaikyta poilsiui, bet ir ežero pakrantė išvalyta. Nors imk ir išsimaudyk.
Vietiniai, žinodami miško keliukus, prie ežero su mašinomis privažiuoja, bet kur kas daugiau dviračiais važiuotų ir bėgte ar pėsčiomis einančių taku sutikom. Šis takas savotiškai panašus į taką, vedantį nuo Nidos iki jūros, kur poilsiautojai norėdami išsimaudyti jūroje po kelis kilometrus sukaria. Ir pasivaikščiojimas, ir atgaiva kartą vasaros dieną, bet kol pareini – vėl suprakaituoji.
Priešingai nei dauguma pažintinių takų, šis Žiežulio pėsčiųjų takas nėra žiedinis, todėl pirmyn ir atgal reikia eiti tuo pačiu taku. Tako ilgis (į vieną pusę) yra apie 1,5 km, tačiau su pasivaikščiojimu prie ežero, pasportavimais ir pamėlyniavimais gavosi visi 4 km.
Naujausi įrašai
Rodyti visus
2024 gegužės 15d.
Pažintiniai takai
Yra Lietuvoje kelias, iki kurio pabaigos likus maždaug 8 kilometrams, stovi ženklas, jog tai – akligatvis. Spėkit, kur jis yra. Veda link Dieveniškių į apendikso formos teritoriją, įsiterpusią į Baltarusiją? Geras spėjimas, bet ne. Ten kelias nesibaigia, jį pertraukia valstybinė siena. O ir tokio ženklo nėra. Šis kelias yra akligatvis tiesiogine to žodžio prasme, kadangi […]
Ramūnas Šukauskas
7 min. skaitymo
2024 gegužės 9d.
Pažintiniai takai
Beveik kiekviena duobė turi savo legendą. Turbūt suprantat, jog kalbu ne apie duobes Lietuvos keliuose. Duobėti Lietuvos keliai irgi verti legendos, bet šį kartą ne apie juos. Turiu omeny dideles ir gilias duobes, kurias mums paliko ledynai. Štai Velnio duobė turi savo legendą, Strėvos įgriuva irgi turi. Netgi jos dugne prasmegusios karčiamos stogo kampas kyšo. […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 gegužės 5d.
Pažintiniai takai
Šių metų pradžioje pasirodė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) statistika apie pažintinių takų lankomumą. Buvo skaičiuojamas lankytojų skaičius ten, kur įrengta lankytojų skaičiavimo įranga. Pagal pateiktus duomenis lankomiausiu pažintiniu taku pripažintas Litorinos pažintinis takas, esantis Pajūrio regioniniame parke. Artimiausią konkurentą, Arlaviškių pažintinį taką, pagal lankytojų skaičių jis lenkė bemaž 10 kartų. Beveik pusė milijono lankytojų […]
Ramūnas Šukauskas
4 min. skaitymo
2024 gegužės 2d.
Keliauk po Lietuvą be automobilio
Man patinka Kaunas. Čia tiek yra ko pamatyti, kad per vieną dieną niekaip neapsisuksi. Esu aplankiusi pagrindines lankytines vietas: Kristaus Prisikėlimo bažnyčią su apžvalgos aikštele, Velnių muziejų, Čiurlionio muziejų, Žilinsko galeriją, Zoologijos muziejų, Karo muziejų, Pažaislio vienuolyną, esu kėlusis funikulieriais; netgi Raudondvaryje, Kulautuvoje ir Zapyškyje pabuvojau. Todėl šį kartą nusprendžiau skirti dėmesio toms lankytinoms vietoms, […]
Elė Pranaitytė
12 min. skaitymo
2024 balandžio 23d.
Pažintiniai takai
Nepraėjo nei mėnuo ir aš vėl keliauju į Dzūkiją pasivaikščioti partizanų takais. Šį kartą pravažiavęs Varėną suku link Marcinkonių ir maždaug už 7 kilometrų kairėje kelio pusėje pamatau rudos spalvos informacinį stendą. Nuo čia į abi puses nusidriekia maršrutas, pavadintas Dainavos apygardos partizanų kovų takais. Stende pažymėtos ne tik lankomos vietos, tačiau ir atstumai tarp […]
Ramūnas Šukauskas
5 min. skaitymo
2024 balandžio 20d.
Pažintiniai takai
Nuo Tauragės pasuku link Žukų ir po kurio laiko privažiuoju girininkijos pastatus. Kitoje kelio pusėje įrengta pavėsinė, stovi informacinis stendas. To, ko ieškau, jame nerandu. Tik regioninėje žiniasklaidoje esu aptikęs informaciją apie Šilinės girininkijos pažintinį taką ir prie girininkijos turi būti jo pradžia. Dairausi aplink, gal dar kur netoliese kitą kokį stendą pamatysiu. Stendo nematau, […]
Ramūnas Šukauskas
6 min. skaitymo
2024 balandžio 6d.
Pažintiniai takai
Dar tik 10 valanda ryto, o termometras jau rodo 18 laipsnių šilumos. Gal čia balandžio pirmosios pokštas? Staiga plūstelėjusi šiluma balandžio pradžioje gal ir pokštas, bet termometras nemeluoja. Išlipęs iš automobilio Merkinėje apeinu ratą aplink Dainavos krašto partizanams skirtą memorialą ir jaučiu, kad džemperis šiandien nereikalingas. Laukia ilgas žygis Dzūkijos miškais, šalta tikrai nebus. Stoviu […]
Ramūnas Šukauskas
6 min. skaitymo
2024 balandžio 5d.
Pažintiniai takai
Kiekvienais metais Lietuvoje įrengiama bent po kelis naujus pažintinius takus. Lankymui atveriami neatrasti gamtos kampeliai, įrengiama nauja infrastruktūra, informacija pateikiama šiuolaikiškai, įdomiai, interaktyviai, todėl bendras pažintinių takų lygis kyla. Visgi ne visi takai suspėja su laikmečiu, o atsiranda ir tokių, kuriems iškabos nuimamos visiems laikams. Tokie takai dingsta iš pažintinio takų žemėlapio, tačiau prisiminimuose jie […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo