
Apie Dovainonių piliakalnį Piliakalnis – trikampio formos kranto kyšulys. Šlaitai 9–15 m aukščio, statūs. Dalį piliakalnio nuplovė Nemunas ir Kauno marios. Išliko 1/3 aikštelės (23 m ilgio ir 13 m pločio šiaurinėje, 6 m – vakarinėje dalyje) ir 1/2 pylimo. Aikštelės šiaurės rytų pakraštyje yra 1 m aukščio ir 5 m pločio (prie pagrindo) pylimas. […]

Apie Gerulių piliakalnį Gerulių piliakalnis su gyvenviete, vadinamas Zamkumi, Zamkeliu, Mastaltavičių kalnu – piliakalnis ir gyvenvietė Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, Gerulių kaimo šiaurinėje dalyje, kalvoje, tarp dviejų bevardžių upelių. Piliakalnį iš šiaurės, vakarų ir pietų juosia upelių slėniai, rytinėje pusėje yra laukas. Kalva apaugusi medžiais ir krūmais. Šlaitai statūs, 8–11 m aukščio. Aikštelė ovali, apie […]

Apie Gedimino (Pilies) kalną? Gedimino kalnas arba Pilies kalnas – erozinė kalva Vilniuje, Neries kairiajame krante, prie Neries ir Vilnios santakos. Aukštis virš jūros lygio – 142 m, santykinis aukštis – 48 m. Tai antropogeniškai performuotas erozinės kilmės kalvaragis, viduramžiais paverstas įtvirtinta piliaviete. Šiaurėje kalną nuo Sapieginės erozinio kalvyno skiria Vilnios žiotys (seniau toje vietoje […]

Apie Jankiškių (Panerių) piliakalnį Piliakalnis yra Neries aukštutinės viršsalpinės terasos krašto iškyšulyje, iš šiaurės rytų pusės juosiamas Neries slėnio, o iš kitų pusių – jo daubų, apaugęs mišku. Jo aikštelė trapecijos pavidalo, ištįsusi, maždaug 55 m ilgio, iki 20 m pločio, nelygiu, gerokai žemėjančiu viršumi, apaugusi medžiais ir krūmais. Jos šiaurinėje dalyje yra sena maždaug […]

Apie Užpelkių piliakalnį Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 33×11 m dydžio. Jos vakarinėje pusėje supiltas 0,3 m aukščio, 12 m pločio pylimas. Rytinėje pusėje irgi turėjęs būti pylimas, tačiau jo žymių nebėra. Šlaitai vidutinio statumo, 8 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs retomis pušelėmis Kur yra Užpelkių piliakalnis? Pasiekiamas […]

Apie Papiliakalnės piliakalnį Piliakalnis įrengtas tarp Ūkojo ir Linkmeno ežerų esančios šiaurės – pietų kryptimi pailgos kalvos, kurios centrinėje dalyje yra Ginučių piliakalnis, šiaurinėje dalyje, 100 m į šiaurę nuo šio piliakalnio. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 47×19 m dydžio; dalinai apardyta joje iškastų duobių, iš dalies apaugusi medžiais, joje stovi paminklinis akmuo prezidento Antano Smetonos apsilankymui piliakalnyje 1934 m. atminti. Piliakalnio aikštelė […]

Apie Mošos piliakalnį Mošos piliakalnis, dar vadinamas Naujasodžių, Kazokų kalnu. Tipiškas I tūkstantmečio vidurio Jotvingių piliakalnis. Jis yra Mošios upelio dešiniajame krante, kalvų „keteros“ pakraštyje. Šlaitai statūs, apie 20 m aukščio, viršuje 15×10 m aikštelė. Nuo kalvų „keteros“ jį skiria 37 m ilgio ir 7 m gylio griovys. Baltiškuoju laikotarpiu ant Mošos piliakalnio buvo atliekamos apeigos. Vyksta įvairūs renginiai […]

Apie Šereiklaukio I piliakalnį Pirmasis piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos aukštumos kyšulyje. Aikštelė ovali, pailga ŠR-PV kryptimi, 39×24 m dydžio. Jos ŠR pakraštyje supiltas 2,5 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kurio išorinis 7 m aukščio šlaitas leidžiasi į 14 m pločio, 3,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 10-15 m aukščio. Aikštelę ir […]

Apie Stirnių piliakalnį Piliakalnis įrengtas Neries aukštutinės terasos kyšulio, iš PV juosiamo Virvyčios upelio, Š dalyje. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, orientuota PR-ŠV kryptimi, kiek iškilusiu viduriu, 75×27 m dydžio. ŠV aikštelės gale supiltas 19 m ilgio, 0,5 m aukščio, 4 m pločio pylimas, kurio išorinis 1-2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 5 m pločio, 0,2 […]

Apie Sudargo piliakalnius Sudargo piliakalnių kompleksas istorine, archeologine ir kultūrine prasme laikomas svarbiausiu po Kernavės piliakalnių. Balnakalnio, Žydkapių, Bevardžio, Pilaitės ir Vorpilio piliakalniai – istorijos saugotojai. Viduramžiais čia būta vienos svarbiausių gynybinių pilių kovose su kryžiuočiais. Šiandien į neaprėpiamus tolius žvalgosi išlikę dar ryškūs piliakalnių didybės ženklai, lankytojų akis džiugina nuo 5 piliakalnių viršūnių atsiverianti […]

Apie Lepelionių piliakalnį Piliakalnis (Balnakalnis, Napoleono Kepurė) įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, orientuota R-V kryptimi, 10 m ilgio, 13 m pločio, apjuosta pylimu, kuris R krašte yra 2 m aukščio, 12 m pločio, kitur – 0,2 m aukščio, 2 m pločio. Šlaitai statūs; 7,5-15 m aukščio. R papėdėje yra 26 m pločio, 2 m gylio […]

Apie Velžių piliakalnį Piliakalnis įrengtas Arimaičių ežero P krante (dabar – tvenkinys). Aikštelė apvali, 25 m skersmens. Jos Š ir R krašte yra 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas. R 4-5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 20 m pločio, 2 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 8 m aukščio (dabar 6 m). R pašlaitėje, už […]
