
Maršrutas ir tako danga „Šalia dvaro” mažasis takas yra žiedinės formos maršrutas, kurio ilgis – 6,2 km. Ėjimo kryptis – prieš laikrodžio rodyklę. Maršrutas prasideda dvaro sodyboje prie svirno ir eina miško ir pievos keliukais, taip pat vieškeliu. Tako ženklinimas ir stendai Maršrutas paženklintas geltonos spalvos lentelėmis, kuriose užrašytas tako pavadinimas bei kodas 10-M, parodyta […]

Pietvakarinėje Aukštadvario regioninio parko dalyje driekiasi pažintinis maršrutas Rangavos žiedas. Keliaujant 14 kilometrų ilgio maršrutu aplankysite Aukštadvario piliakalnį, Senvagės ir Rangavos alko šaltinius, Šafarnės alko akivarus, vokiečių karių ir žydų kapus, Aukštadvario dvaro parką, Tameliuko ežerėlį. Tuo pačiu galima susipažinti su Aukštadvariu, apsilankyti regioninio parko lankytojų centre. Rangavos žiedas veda miško keliais, tačiau yra ir […]

Apie pažintinio maršruto Adolfo Ramanausko-Vanago laisvės kovų keliais II atkarpą Pažintinis maršrutas skirtas supažindinti su 1944 – 1953 m. Lietuvoje vykusiu ginkluotu antisovietiniu pasipriešinimu Merkinės ir Marcinkonių apylinkėse. Čia veikė Lietuvos partizanų Dainavos apygardos Merkio rinktinė, kurios partizanų vadu buvo paskirtas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Jis čia aktyviai veikė, atlikdamas ginkluotojo pogrindžio Dzūkijoje centralizavimo darbą. Pietų Lietuvoje […]

Apie Kurtuvos taką Kurtuvėnų regioniniame parke yra daugiau nei 10 pėsčiųjų maršrutų, tarp kurių pats ilgiausias yra Kurtuvos takas. Prasidėjęs Kurtuvėnų dvaro sodybos teritorijoje jis driekiasi miškų ir laukų keliukais bei takais iki pat Geluvos ežero. Tai, ko gero, vaizdingiausia maršruto vieta, kur galima pamatyti kelis ežerus. Apėjęs Geluvos ežerą ratu maršrutas pasuka atgal į […]

Apie „Šalia dvaro” didįjį taką „Šalia dvaro” didysis takas tai Kurtuvėnų regioninio parko pėsčiųjų maršrutas, vedantis nuo Kurtuvėnų dvaro sodybos iki Jautmalkės kaimo ir atgal. Einant maršrutu galima aplankyti Ešerinės ežerą ir ozą, pamatyti dar kelis lankytinus objektus, o tuo pačiu pasigrožėti regioninio parko kraštovaizdžiais. Maršrutas ir tako danga „Šalia dvaro” didysis takas yra žiedinės […]

Apie Čepkelių mokomąjį taką Čepkelių raistas yra didžiausia aukštapelkė Lietuvoje. Kartu tai yra didžiausia žmogaus ūkinės veiklos nepaliesta teritorija, todėl ji todėl Čepkelių raistas yra ir Natura 2000 tinklo dalis, ir įtrauktas į Ramsar saugomų pelkių sąrašą, ir turi Europos laukinės gamtos teritorijos sertifikatą.Pamatyti ir pažinti šią griežtai saugomą teritoriją galima keliaujant su gidu rezervato […]

Apie Ilgio ežero pėsčiųjų trasą Ilgio ežero pėsčiųjų trasa įrengta Žemaitijos nacionaliniame parke Ilgio botaniniame-zoologiniame draustinyje. Maršrutas veda vaizdinga Ilgio ežero pakrante, kurioje šlaite įrengtas paukščių stebėjimo bokštelis. Tai šios trasos akcentas. Kitoje tako pusėje yra Žiedelio ežeras, tačiau prie jo trasa neprieina. Maršrutas paženklintas mėlynos anties simboliais, o kadangi antis žemaitiškai yra „pylė”, tai […]

Maršrutas ir tako danga Pėsčiųjų trasa yra žiedinės formos maršrutas, kurio ilgis – 1 kilometras. Jis veda pramintu natūralaus grunto miško taku. Pradžioje į viršų veda laiptai, take yra nedidelių įkalnių ir nuokalnių. Tako ženklinimas ir stendai Trasa paženklinta mėlynos spalvos pilies formos simboliais ant medžių. Trasos pradžioje įrengtas didelis informacinis stendas, o pačiame take […]

Apie Palatavio piliakalnį Piliakalnio a ikštelė beveik apvali, 30-33 m skersmens, kiek iškilusiu viduriu. Aikštelės šiaurės vakarinės dalies pakraštyje, nuo piliakalniui nepanaudotos aukštumos pusės, supiltas pusmėnulio formos pylimas žemėjančiais kraštais (20 m ilgio, 12 m pločio ties pagrindu ir 1,5 m aukščio nuo aikštelės). Jo išorinis šlaitas yra 3 m aukščio, leidžiasi į griovį, kuris […]

Apie Aukštadvario piliakalnį Piliakalnio šlaitai statūs, 9–15 m aukščio. Aikštelė ovali, rytų-vakarų kryptimi 80 x 50 m dydžio, apjuosta 0,6–2 m aukščio, 14 m pločio pylimu, kuris šiauriniame pakraštyje neišlikęs. Pietryčių pusėje yra Zamkelio arba Pilaitės ežeras, dabar tai Verknės tvenkinio dalis. Piliakalnio rytinėje, pietinėje ir vakarinėje pašlaitėse, 2 ha plote yra III a. – […]

Apie Rumšiškių piliakalnį Piliakalnis (arba Kaukapilis) – buvęs piliakalnis ir gyvenvietė Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, Senosiose Rumšiškėse. Piliakalnis buvo Pravienos dešiniajame krante, iš šiaurės, rytų ir pietų juosiamas jos slėnio. Jo pietinė dalis nukasta dar XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. XX a. šeštame dešimtmetyje buvo likusi 15×8 m dydžio aikštelės šiaurinė dalis ir […]

Apie Dovainonių piliakalnį Piliakalnis – trikampio formos kranto kyšulys. Šlaitai 9–15 m aukščio, statūs. Dalį piliakalnio nuplovė Nemunas ir Kauno marios. Išliko 1/3 aikštelės (23 m ilgio ir 13 m pločio šiaurinėje, 6 m – vakarinėje dalyje) ir 1/2 pylimo. Aikštelės šiaurės rytų pakraštyje yra 1 m aukščio ir 5 m pločio (prie pagrindo) pylimas. […]
