Po apsilankymo pažintiniame take paprastai grįžtu su vienokia ar kitokia emocija. Kiekvienas takas ją sukuria skirtingą – vieni sudomina žiniomis, kiti nustebina gamtos vaizdais, treti – pateikia siurprizų. Net jei tie siurprizai būna ir ne visai malonūs, patirti įspūdžiai vis tiek praturtina kelionių patirtį. Taip ir kaupiasi kelionių po pažintinius takus Lietuvoje įspūdžiai, o kartu ir tinklaraščio “Nesėdėk namuose” turinys. Apie pažintinių takų sukuriamas emocijas užsiminiau neatsitiktinai. Prieš keletą dienų grįžinėdamas iš neseniai atidaryto tako buvau įsitikinęs, kad jame patirtus įspūdžius geriausiai atspindėtų ne istorijų pasakojimas, ne techninis maršruto aprašymas ir net ne pasidalinimas ten patirta emocija, o tiesiog nuotraukų galerija.

Kačėniškės piliakalnio pažintinis takas
Esu girdėjęs, jog Kačėniškės piliakalnis yra vienas gražiausių, taip pat esu skaitęs, jog šis piliakalnis vertas filmo, todėl sužinojęs apie neseniai link jo nutiestą Kačėniškės piliakalnio pažintinį taką susiruošiau į Sirvėtos regioninį parką. Aukštos kalvos, gilios daubos, ilgi ir vingiuoti gūbriai bei dubakloniai yra išskirtinė regioninio parko vertybė, o čia plytinčia Švenčionių aukštuma savo laiku ypač domėjosi Česlovas Kudaba. Vaizdingai ir su meile aprašęs banguojančias kalvas jis aiškino apie tirpstančių ledynų nuveiktus darbus, kurių rezultatais šiandien galime gėrėtis.

Kačėniškės piliakalnio pažintinis takas

Dundu žvyruotu keliu nuo Šventos link Ceikinių, kaip tik tomis vietomis, kur Švenčionių aukštuma pasižymi ryškiausia žemės paviršiaus įvairove ir kur aukščiausios keteromis eina dviejų upių baseinų takoskyra. Ties Kačėniškės kaimu stovi rodyklė, rodanti piliakalnio pusėn, tačiau norint aplankyti ne tik piliakalnį, bet ir naująjį pažintinį taką reikia pavažiuoti kiek toliau. Nors takas ir naujas, Google Maps jau žino kur jis prasideda ir nuveda į erdvią automobilių stovėjimo aikštelę prie Garnių kaimo.

Kačėniškės piliakalnio pažintinis takas

Prasidėjęs informaciniu stendu apie Švenčionių aukštumą bei jos aukščiausias keteras saugantį Čiūlėnų geomorfologinį draustinį takas be jokių ženklinimų, rodyklių ir maršruto schemų neria pro jaunas pušeles miškan. Dar naujumu kvepiantys laipteliai ir tilteliai bei įvairiaspalviais žiedais pasipuošusi gamta maloniai nuteikia jau nuo pat pirmųjų žingsnių.

Kačėniškės piliakalnio pažintinis takas

Kalvomis nenuobodžiai vingiuojantis takas tai kyla aukštyn, tai vėl leidžiasi žemyn, kol nusileidęs į vieną iš jų išneria iš miško į prieš akis atsivėrusią aukštapelkę, per kurią, kažkuo primenantis Medžių lajų taką, nutiestas plūduriuojantis tiltelis.

Kačėniškės piliakalnio pažintinis takas

Jei anksčiau pelkės dažniausiai asocijuodavosi su neigiamais dalykais, tai regioniniams parkams įrengus pažintinius takus ir atvėrus jas lankytojams pelkės tapo ypač mėgiamomis ir lankomomis. Einant per šią aukštapelkę netgi pasimiršta, jog už dar vienos kalvos stūkso vienas gražiausių piliakalnių Lietuvoje, kuris iš rytų skalaujamas Mergežerio vandenų, o iš pietų ir rytų apsuptas dar vienos pelkės, šįkart – žemapelkės.

Kačėniškės piliakalnio pažintinis takas

Štai ir jis – Kačėniškės piliakalnis, apie kurio pavadinimo kilmę sklando legenda, neva čia stovėjusios pilies pašonėje buvo užvažiuojami namai ir karčiama. Juose dažniausiai apsistodavo rusinų krašto žmonės, kurie save “kačevnikais” vadino. Taip prieglaudą, kurioje apsistodavo “kačevnikai” pradėta vadinti “kačevniške”, kuri laikui bėgant tapo Kačėniške.

Kačėniškės piliakalnio pažintinis takas

Piliakalnis nėra aukščiausia šių apylinkių vieta, tačiau pailgos, apie pusę kilometro ir šiaurės į pietus nutįsusios kalvos padėtis lėmė, jog sonovėje čia įsikūrė žmonės. Kelis šimtus metų piliakalnio papėdėje įsikūrusiose gyvenvietėse gyveno žmonės, kurie į kalvos viršuje pastatytą pilį subėgdavo tik kilus pavojui.

Kačėniškės piliakalnio pažintinis takas

Dabar į piliakalnį žmonės kopia ne grėsmės genami tačiau vaizdingo atsiveriančio kraštovaizdžio viliojami.

Kačėniškės piliakalnio pažintinis takas

Instagraminiais vaizdais apdovanoto piliakalnio apačioje mėlynuoja Mergežerio vandenys. Legenda pasakoja, kad ežero pakrantėje buvo troba, kur gyveno trys seserys. Kartą jos nuskendo – dėl to ežero ledas kartais būna raudonas. Sako: „Neik, neik, – ten untrauk tan ažeran. Čia gi trys mergas nuskenda. Jeigu berniukai maudas, tai labai nekęsdava – paskandindava…“

Kačėniškės piliakalnio pažintinis takas

Pasivaikščiojimas piliakalnio viršumi trunka ilgiausiai. Ne todėl, kad ši atkarpa ilga – tiesiog einant viršuje įrengtu taku atsiveria vienas už kitą gražesni vaizdai, dėl kurių praradęs laiko pojūtį ne vienas lankytojas prisėda pasigėrėti vaizdais ar tiesiog mėgaujasi buvimu čia ir dabar.

Kačėniškės piliakalnio pažintinis takas

Per visą piliakalnio ilgį takas jo viršumi veda į priekį, kur stačiais laiptais nusileidęs į ežero pakrantę medinių lentelių takeliu atveda į automobilių stovėjimo aikštelę, tarsi užbaigdamas gražiais gamtos vaizdais turtingo naujojo pažintinio tako maršrutą. Tai senoji, prie piliakalnio įrengta aikštelė, kurią nuo naujosios skiria apie 800 metrų atstumas. Bendras Kačėniškės piliakalnio pažintinio tako ilgis yra apie 2 kilometrus (pirmyn ir atgal), tačiau net ir nebūdamas ilgas jis yra išties vaizdingas.

Kačėniškės piliakalnio pažintinis takas

 

Telieka tik vienas klausimas – ar jis tikrai vertas filmo? Mariui Semaškai toks klausimas neiškilo, jis tiesiog ėmė ir sukūrė filmą apie šį piliakalnį. Vien jau dėl to verta pasivaikščioti nauju pažintiniu taku ir aplankyti piliakalnį, apie kurį sukurtas filmas.

Taip pat bus įdomu...

Komentuokite

Adresas nebus viešinamas. Privalomi laukeliai pažymėti *