Ventspilio karvių paradas ir gėlių kilimai

Vieną dieną į elektroninio pašto dėžutę atėjo SPAM’inis laiškas iš kelionių agentūros su pasiūlymu vykti į Ventspilį ir aplankyti ten vykstantį gėlių kilimų festivalį. Ventspilyje lankėmės prieš keletą metų, tad gal ir nebūčiau atkreipęs dėmesio į šį pasiūlymą, jei ne intriguojantis aprašymas apie gėlių kilimus. Kasmet Ventspilyje vyksta jūros šventė, kurios metu be gausybės įvairių renginių vyksta ir gražiausio gėlių kilimo konkursas. Be to jūros šventė sutampa su miesto gimtadieniu, o šiais metais Ventspiliui sukanka 725 metai.

Taip beskaitant apie Ventspilio šventę kilo mintis apie teminę kelionę. Jei gimtadienis ar vakarėlis gali būti teminis, tai kodėl teminė negali būti kelionė? Tarkim, Ventspilis – karvių paradų ir gėlių kilimų miestas. Dėl gėlių kilimų kaip ir viskas aišku, o štai tiems, kas nebuvo Venspilyje, gali iškilti klausimas – prie ko čia tie karvių paradai? Karvių paradas yra didžiausias visuomeninis meno renginys pasaulyje, kuris Ventspilyje vyko jau du kartus – 2002m. ir 2012m. Parado metu menininkų išmargintos ir papuoštos karvės eksponuojamos įvairiose miesto erdvėse, o po parado pardavinėjamos aukcionuose. Karvutės, neradusios naujų šeimininkų aukcionuose, lieka stovėti mieste. Štai šios karvutės ir tapo kitu mūsų teminės kelionės tikslu.

Pirmasis karvių paradas pasaulyje įvyko 1999 metais Čikagoje, o Ventspilis 2002 metais tokį paradą suorganizavo pirmasis Rytų Europoje. Tais metais Ventspilio gatves, parkus ir skverus papuošė 26 laisvųjų menininkų ir kitų žinomų žmonių išpuoštos karvutės, iš kurių dabar liko stovėti 6. 2012 metais karvių paradas vėl grįžo į Ventspilį ir miestą papuošė naujos 24 karvės, tarp kurių buvo ir skulptoriaus iš Lietuvos Roberto Antinio darbai. Vienas jų yra 2012 metų karvių parado dalyvė – visada žaliuojanti karvė.

Daugiausia karvių galima rasti Ostos promenadoje, kuri yra viena labiausiai lankomų turistų vietų.

Audros karvė

Autorė – Anna Heinrihsone (2012m.)

Baltijos jūros vandenimis, link vėjuoto Ventspilio krašto žuvėdros neša Audros karvę…

Prie veidrodžio

Autorius – Jānis Mitrēvics (2012m.)

Žmogiška teisė įvertinti savo grožį perduodama ir karvei, suteikiant jai pasitikėjimo savimi bei savo reikšme pasaulio elementų kontekste.

Latvijos juodoji

Autorius – Kiril Panteleyev (2002m.)

Karvutė sūpuoklėse

Uosto gatvės promenadoje tarsi ant Ventos bangų supasi ir visus atminčiai nusifotografuoti kviečia karvutė gėlėta suknele.

Moteriškoji karvė

Autorė – Elita Patmalniece (2012m.)

Meninės raiškos priemonėmis ant karvės nutapyti meilės ir moteriškumo vaizdiniai liudija jos ryšį su simboliniu motinos bei šeimos židinio saugotojos vaidmeniu.

Jūros karvė

Autorė – Ieva Maurīte (2002m.)

Asketė, neturinti nieko nereikalingo, o tik tai, kas būtiniausia gyvybei vandenyje. Atrodo šlapia, kaip ką tik išbridusi iš vandens.

Karvė keliauninkė

Autorius – Paulas Spridzanas

4 metrų aukščio ir 7 metrų ilgio karvė pavaizduota kaip senas, sunešiotas lagaminas, papuoštas lipdukais iš miestų, kuriuose vyko „Karvių paradas“. Nuo Ostos promenados iki sekančio mūsų tikslo – pietinio molo gal koks kilometras, todėl patogiau važiuoti mašina. Ventspilis draugiškas ne tik pėstiesiems, bet ir važiuotiems turistams. Čia galima be didesnių apribojimų ne tik važinėti po visą miestą, bet ir nemokamai statyti mašiną net ir pačioje promenadoje. Kur tik įmanoma, prie lankytinų objektų ir ne tik, įrengtos automobilių statymo vietos.

Paukščių takas

Autorė – Mārīte Guščika (bendradarbiaujant su M. Čechovo Rygos rusų teatru) (2012m.).

Akmenų karvė

Autorė – Vija Zariņa (2012m.).

Karvė Jūrininkė

Autorius – Augustas Vilcanas

Ant pietinio molo stovinti 4 metrų aukščio ir 7 metrų ilgio skulptūra „Karvė jūrininkė“ stovėdama ant savo laivo mielai pasitinka svečius, atvykstančius į Ventspilį iš jūros pusės, bei sveikina pietinio molo lankytojus.

Ventspilį apžiūrėti per dieną neįmanoma. Šis miestas sukurtas po jį „keliauti lėtai”. Laisvalaikio ir vaikų žaidimų parkai, skverai ir parkai, gatvės ir kiemai – čia visur yra akį traukiančių lankytinų objektų (aišku, tame tarpe ir karvių).

Šeimininko levitacija virš Kuržemės mėlynosios karvės vasaros saulėgrįžos naktį

Autorius – Aigars Bikše (2012m.)

Legenda apie Kuržemės gyventojų sėkmės ir gyvybingumo paslaptį. Kasmet vasaros saulėgrįžos naktį žmogus turi atsigulti ant Kuržemės mėlynosios karvės nugaros ir pasirengti gauti karvės ir dangaus energiją. Jei meditacija pavyksta, žmogus akimirkai pakyla virš karvės ir tolesni metai jam būna sėkmingi visais aspektais.

Gyvenimas yra gražus

Autorius – Marius Jonutis (2002m.)

Toks jis yra, nes karvė nuspalvinta labai margomis ir džiugiomis spalvomis.

Granatų karvė

Autorius – Museibs Amirovs (2012m.)

Granatmedžio vaisius – vienas universaliausių Azerbaidžano simbolių, rytietiškai puošniai vaizduojamas ant latviškos karvės skulptūros.

Ventspilio žolelių karvė

Autorius – Robertas Antinis (2012m.)

Ventspilio žolelių karvės projektas pagrįstas tradicija, dar gyva Latvijoje ir, be abejo, Ventspilio regione – auginti ir rinkti gydomuosius augalus.

Auksinės saulės ir sidabrinio mėnulio karvė

Autorė – Helēna Heinrihsone (2012m.)

Amžina pasaulio dvasinės šviesos karvė, į kurią įkūnyta dienos ir nakties simbolių vienovė.

Į vienus vartus

Autorius – Aivars Žukovskis (bendradarbiaujant su Ventspilio Futbolo klubu) (2012m.)

Ventspilio futbolo klubo sirgalių karvė. Vienintelis dalykas, galintis padaryti baltą sirgalių monotoniją spalvota – Ventspilio futbolininkų rezultatai žaidimo aikštėje.

Šviesos karvė

Autorė – Sarmīte Caune (bendradarbiaujant su Aivaru Lembergu) (2012m.)

Įvairiausios vizualinės bei estetinės šviesos išraiškos formos, aprėpiančios tiek atmosferinį šiaurės pašvaistės spindesį bei žvaigždžių mirgėjimą, tiek įtaigią dvasios šviesos galią.

Tebūnie tvarka!

Autorius – Ginters Krumholcs (2012m.)

Karvė, užtikrinanti tvarką gyvūnų pasaulyje.

Krepšinio karvė Ms. Moo–Dunk

Autorius – Ventspilio krepšinio klubas (2002m.)

Krepšinio karvė, azartiška bei pilna sportinio užsidegimo. Lankytinos vietos Ventspilyje nėra sutelktos vien tik centre. Ir kitoje Ventos pusėje, kur didžią pastatų dalį sudaro daugiabučiai gyvenamieji namai, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, parkai, skverai su fontanais. To gal net nebūtumėm pastebėję, bet dėl mūsų ieškomų karvių su Ventspiliu teko susipažinti šiek tiek plačiau.

Turkis

Autorius – Aleksejs Naumovs (bendradarbiaujant su Ventspilio universitetu) (2012m.)

Skirta Ventspilio aukštajai mokyklai. Veneciją ir Ventspilį vienijančių simbolių atvaizdas tapyboje – jūra, spalva, dinamika.

Karma arba Londono karvė

Autorius – Garis A. Džeikobsas

Mainų karvė iš Londono karvių parado.

Karvė kolosas

Autorius – Gļebs Panteļejevs (2012m.)

Neatmenamais laikais žmonių pastatytas paminklas su iš bronzos nulieta karve, garbinantis šį taurųjį gyvūną ir priskiriantis jam antžmogiškų, dieviškų galių.

Gėlių karvė

4 metrų aukščio ir 7 metrų ilgio karvė stovi Sarkanmuižos
pievoje priešais prekybos centrą „Tobago“.
Kasmet skulptūra apsodinama maždaug 10 000 augalų.

Nuo karvių parado pradžios 1999 metais, visame pasaulyje jas pamatė daugiau nei 500 milijonų žmonių. Karvių paradas aplankė 75 pasaulio valstybes, o prie dabar jau sukurtų daugiau nei 5000 karvių kūrimo prisidėjo daugiau kaip 10 000 menininkų iš viso pasaulio.

Neaišku, kiek mūsų turėta informacija apie Ventspilio karves buvo teisinga, bet dviejų karvių taip ir nepavyko rasti. Gal jų tikrai nebuvo, o gal buvo kitur, ar tiesiog jas „pražiopsojom”.  Bet kokiu atveju ir su Ventspiliu susipažinom, ir apie Karvių paradus sužinojom, ir laiką gerai praleidom, nors kai kam tai gali pasirodyti kvailoka.

Šiais metais Ventspilio gimtadienio šventės metu vyko jau 15-asis tarptautinis gėlių kilimų festivalis. Visą penktadienį triūsusių floristų darbus lankytojai Ostos promenadoje galėjo išvysti šeštadienį ryte. Mes juos apžiūroje sekmadienio popietę, kai dauguma miesto svečių jau buvo išvykę. Floristų išradingumas, kruopštumas ir pačios kompozicijos paliko didelį įspūdį. Žiūrint į kai kuriuos gėlių kilimus net sunku suvokti, kaip taip galima padaryti iš gėlių. Tikėtina, kad šeštadienį šie gėlių kilimai atodė šviežesni, tačiau lankant šį gėlių kilimų festivalį pirmą kartą viskas atrodo įspūdingai ir gražiai.

Savo darbus pademonstravo floristai iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Italijos ir, žinoma, Lietuvos. 3 lietuvių darbai tarp nugalėtojų nepateko. O štai ir gražiausiais pripažinti gėlių kilimai:

3 vieta.  Rygos floristų darbas „Po moteriškumo ženklu”

2 vieta. Dar viena Rygos floristų komanda su darbu „Tavo pėdos – mano pėdos, Tavo pėdos – protėvių pėdos. Gyvenk, kvėpuok – spinduliuok…“

O nugalėtoju išrinktas Japonijos floristų sukurtas ir savo forma iš kitų išsiskiriantis gėlių kilimas „Šeimos herbas”.

Mūsų teminė kelionė neapsiribojo vien tik karvių paradu ir gėlių kilimais, todėl visi kiti kelionės įspūdžiai pateko į skyrelį „Ne į temą”.

Pradedam nuo to, kad Ventspilis įsikūręs Ventos upės žiotyse ir tai suteikia galimybę į šį miestą žvilgtelti nuo vandens. Ostos promenados gale prie keleivių terminalo turistų laukia ekskursinis laivas „Hercogs Jekabs”, kuris per 45 minučių trukmės pasiplaukiojimą nuplukdo keleivius apie kilometrą Ventos upe aukštyn, o po to nusileidžia iki pat jūros vartų ir grįžta atgal.

Įspūdingų miesto vaizdų nuo Ventos nematyti, tačiau galima iš arti susipažinti su Ventspilio uostu. Kiek nuvylė laivo audio gidas, kadangi visus pasakojimus skaito tik latvių kalba. Telieka stebėti pro akis slenkančius vaizdus ir į iškylančius klausimus atsakyti mintyse pasitelkiant nuovoką ir bendrą išprusimą.

Lipam į krantą ir tęsiam pažintį su žydinčiu miestu. Žydinčiu Ventspilį galima vadinti tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme, kadangi visame mieste yra neįsivaizduojamas kiekis gėlių ir gėlynų.

Ostos promenadoje, kuri tuo pačiu yra ir Ventos krantinė, iki XX amžiaus vidurio buvo uosto sandėliai. 2002 metais šalia buvusių sandėlių pastatytas fontatas „Laivų stebėtojas”, kuriam pagaminti 38 tonas sveriantis akmuo buvo atgabentas iš Švedijos. Teigiama, kad šis fontanas yra vienas labiausiai pavykusių miesto aplinkos objektų.

Visai netoliese stovi Livonijos ordino pilis, tačiau šį kartą istorinius objektus paliekame antrame plane ir traukiame link pietinio molo. Prie molo patogu privažiuoti savo automobiliu ir apžiūrėti čia esančius lankytinus objektus: 1967 metais statytą žvejybos laivą „Azova”, gigantišką iš inkarų grandinių suvirintą „Grandinių kėdę”,  ant molo stovinčią Karvę jūrininkę. Aplink apsižvalgyti galima iš 19 metrų aukščio apžvalgos bokšto.

Visai netoli pietinio molo yra Jūrmalos parkas. Bandymas pasivažinėti Siauruku, kuris suka ratą aplink parką, nepavyko, kadangi pirmadienis jam – išeiginė. Be šios pramogos parke įrengtas didžiausias Pabaltijyje inkarų takas, kurio sunkiausias eksponatas sveria 23 tonas ir yra 6 metrų aukščio. Kaip ir daugelyje kitų Ventspilio vietų nepamiršti ir vaikai, jiems įrengtas džiunglių takas.

Apie Ventspilio parkus ir kitas erdves, pritaikytas įvairaus amžiaus vaikams ir paaugliams galima rašyti daug ir ilgai. Tiesiog tenka stebėtis iš kur tiek fantazijos ir išradingumo turi šio miesto valdžia. Žodžiu, tie, kurie galvoja kur galima paturistauti su vaikais, drąsiai gali rinktis Ventspilį – čia ir suaugusiems bus įdomu, ir vaikai ras ką veikti.

Būnant Ventspilyje būtina užsukti į unikaliais skulptūriniais objektais  garsėjantį Renkio parką, kuriame guli išmėtyti pasakų milžino Lutausio gigantiški asmeniniai daiktai – kepurė, šukos, batas, siūlų kamuolys, raktai. Parke gyvena akmeninis vėžlys su krabu, jaučių banda ir kažkoks triušis-ateivis (toks pavadinimas, jį pamačius, pasirodė tinkamiausias) .

Prieš važiuojant į Ventspilį verta aplankyti turistams skirtą internetinę svetainę www.ventspils.com. Čia galima ne tik lietuvių kalba pasiskaityti apie miestą ir jo lankytinas vietas, tačiau ir užsidirbti Ventų. Tai tokia Ventspilio valiuta, kuria galima apmokėti dalį kainos pažymėtuose lankytinuose objektuose.

Minėtoje internetinėje svetainėje atsakant į klausimus, dėliojant dėlionę, planuojant maršrutus ir žaidžiant įvairius žaidimus galima užsidirbti Ventų, kuriuos išsigryninti galima Ventų banke Ventspilyje.

Tikriausiai geresnio pavyzdžio, kaip vystyti turizmą, nereikia. Galėtų lietuviški universitetai ar kitos, marketingistus ir viešųjų ryšių specialistus kepančios įstaigos susodinti studentus ir nuvežti į Ventspilį. Tegul pasižiūri kaip nuosekliai miestas vykdo turistų pritraukimo strategiją ir kaip įgyvendinamos geros idėjos.

Kas gali būti maloniau turistui nei svečiuotis mieste, kuriame jautiesi laukiamas. Negaila nei vieno euro, išleisto tokiame mieste.

Ir pabaigai. Kai atėjo laikas išbandyti latvišką virtuvę, paėmėme lietuvišką Ventspilio lankstinuką (šie lankstinukai buvo platinami ir Lietuvoje), kurio paskutiniame puslapyje surašyti konkurso „Geriausia maitinimo įstaiga Ventspilyje 2014” nugalėtojai. Pasirenkame barą-restoraną, kuris buvo visai netoliese ir kuris buvo pripažintas geriausiu  portalo www.ventspils.lv gyventojų apklausoje.

Geriausiu išrinktas ne be reikalo, o kainos ir kokybės santykis puikus. Na bet maistas – Užkalnio veiklos sritis, todėl tuo ir baigiu.

Iki, Ventspili, mes dar grįšim.