Pažintinis takas, kuris veda per etnokultūrinį draustinį

Netoli Vilniaus esantis Neries regioninis parkas turtingas ne tik gražia gamta, bet ir pažintiniais takais. Aplankę Dūkštų ąžuolyno, Dūkštos, Karmazinų, Seidės pažintinius takus pagaliau išsiruošėm ir jį bene jauniausią – Šilėnų pažintinį taką. Penktasis mūsų lankomas pažintinis takas Neries regioninio parko svetainėje Šilėnų apylinkių maršrutu vadinamas ir prasideda Šilėnų kaime, kuris yra paskelbtas etnokultūriniu draustiniu. Kaime dominuoja medinė architektūra su tradiciniais medinių namų puošybos elementais, dėl ko Šilėnai ir paskelbti etnokultūriniu draustiniu.

Kaime nėra specialios aikštelės automobiliams, todėl jie statomi tiesiog kaimo centre prie bažnyčios. Ir nepanašu, kad tokia situacija trikdytų vietos gyventojus, kurie, su kaimo gyventojams būdingais savitumais, yra pakankamai draugiški ir geranoriški. Iš namo išėjęs gyventojas praeinant pakalbina, senoliai sėdėdami ant suoliuko akimis palydi, o pribėgęs „vietinės” veislės šunelis kurį laiką mus lydi, tarsi vietinis gidas būtų ir ne pirmą ir ne antrą kartą tai darytų. Šilėnai šiuolaikiškai kaimišku gyvenimu gyvena ir nieko nuostabaus, nes vos keliolika kilometrų šį atokų ir tarp miškų pasislėpusį kaimelį nuo sostinės skiria. O kaimas šis ne šiaip sau, net ir herbą savo turi ir jį pati LR prezidentė patvirtino.

Miestelio vidury stovi medinė Šilėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia statyta 1725 m. Sutvarkyta ir geltona spalva nudažyta, turbūt, pagal herbą spalva parinkta.

Vaikštant po kaimą galima pamatyti ir gana varganai atrodančių, bet autentiškų dar XX a. pradžioje statytų medinių namų, ir naujai įrengtų bei sutvarkytų sodybų. Skirtingi laikotarpiai, skirtingi šeimininkai, bet visus šiuos namus vienija tradiciniai medinių namų puošybos elementai.

Šilėnų kaimo pakrašty vienas iš dviejų mitologinių šaltinių trykšta. Vietiniai nuo seno tiki, kad jis gydo ir skausmą malšina, o atlikti tyrimai rodo, kad šio šaltinio vanduo ženkliai geresnis už visas geriamojo vandens normas. Prie šio šaltinio ateidavo netgi į bažnyčią atvykdavę maldininkai.

Pasisvečiavę Šilėnų kaime akmenimis grįstu keliu patraukiame tolyn. Šis grindinys, dar kitaip vadinamas „bruku”, išgrįstas 1932 m. tiesiant kelią iš Vilniaus į Legotiškių dvarą. Dvaras neišliko, sovietmečius jis buvo sugriautas, o akmeninį grindinį dar galima sutikti ties Šilėnais ir dar dviejose statesnėse įkalnėse, kur jis įrengtas kad į smėlį neklimptų arklių traukiamų vežimų ratai.

Prie to pačio kelio, pamiškėje, stovi vietinės reikšmės apžvalgos bokštas – Sviliškių kraštovaizdžio draustinio regykla. Tolumoje tarp miškų tekanti Neris kerta paskutinio ledynmečio sustumtas Baltijos aukštumas ir padaro tris kilpas. Iš regyklos atsiveria vaizdas į pirmą kilpą, kurios per miškus nesimato.

Antrasis mitologinis šaltinis, kurį prieiname už regyklos, pavadintas Akimi. Šaltinis duoda pradžią upeliukui, kuris ties Naujosios Rėvos kaimu įteka į Nerį. Anksčiau bebrai upeliuką buvo užtvenkę, bet vandeniui pralaužus užtvankas vanduo nuslūgo apnuogindamas bebrų darbo rezultatus bei išgrauždamas didžiulę griovą su atvertomis atodangomis.

Nuo Šilėnų kaimo iki Naujosios Rėvos piliakalnio žingsniuojame miško keliu, kur vietomis išlikusio akmeninio grindinio fragmentus keičia gana klampaus smėlio ruožai. Dar klampesnis smėlis laukia tako atkarpoje tarp Naujosios Rėvos kaimo ir Šilėnų, kur juo padengtas visas keliukas. Pagaliau prieiname Naujosios rėvos piliakalnį, kurį vietiniai dar „popu” vadina. Piliakalnis stūkso prie Neries vingio aukštame stačiais šlaitais iškyšulyje. Senovėje tokios vietos buvo patogios gintis nuo priešų. Manoma, kad ant piliakalnio prieš tūkstantį metų galėjo stovėti mediniai gynybiniai įtvirtinimai.

Nuo piliakalnio atsiveriančius vaizdus į Neries slėnį kiek gadina sužaliavę šlaituose augantys medžiai. Juos apgenėjus vaizdas turėtų būti tikrai įspūdingas. Verta nueiti iki pat piliakalnio pabaigos, kur atsiveria vaizdas į tarp piliakalnio ir Neries esančią terasą, kurioje kadaise gyveno žmonės. Pro šakas matosi upės vingis ir Naujosios Rėvos kaimo namų stogai.

Piliakalnio šlaite įrengti laiptai, tačiau įspėjamasis užrašas draudžia jais lipti dėl avarinės jų būklės. Smalsumo vedami randame saugų būdą nusileisti žemyn ir pasiekiame Nerį, kuri čia sekli ir srauni. Netoli dešiniojo kranto iš vandens kyšo trys dideli akmenys.  Pagal legendą patvinusia Nerimi pro šią vietą valtimi plaukę trys broliai apvirto ir nuskendo. Po kurio laiko toje vietoje žmonės vandenyje pamatė tris akmenis ir praminė juos Trimis broliais miegančiais.

Nuo upės grįžti atgal yra tik vienas būdas – lipti atgal į piliakalnį. Palikus Naujosios Rėvos piliakalnį už nugaros link Šilėnų vedančiu taku apeiname stačiašlaitę gilią daubą ir per miškelį leidžiamės žemyn, kur lojančiais šunimis mus pasitinka Naujosios Rėvos kaimas. Stovi keletas namų, o tarp jų atitekėjęs per pievą čiurlena siauras bet sraunus upeliukas. Vietinis gyventojas patvirtino spėjimą, jog šiam upeliui šaltiniai tiekia vandenį. Tikėtina, kad būtent Akies šaltinis yra jo pradžia. Sako, žiemą teka šiltas vanduo (ta prasme, kad neužšąlantis), o vasarą – šaltas, todėl vaikams geriau jo neduoti. O šiaip gerti gali kiekvienas, net tam reikalui puodelis specialiai pakabintas. Atidesni pamatys. Apie kaimą nėra daug ką pasakoti – kelios sodybos ir smėlėtas kelias, vedantis link Šilėnų.

Paskutinis maršruto objektas – tarp Naujosios Rėvos ir Šilėnų kaimų plytinti Orchidėjų pelkė. Pavadinta taip pelkė ne be reikalo, nes joje auga 4 rūšys lietuviškų, į Raudonąją knygą įrašytų orchidėjų. Oficialus jų pavadinimas yra gegūnės ir pamatyti žydinčias jas galima birželio – liepos mėnesiais.

Pro medžius jau matosi geltona Šilėnų bažnyčia, o tai reiškia, kad kiek ilgesnis nei 6km ilgio Šilėnų pažintinis takas artėja į pabaigą. Belieka išsikratyti smėlį iš batų ir važiuoti namo. Panorusiems įveikti šią trasą reikėtų Pilaitės prospektu pravažiuoti Pilaitę ir važiuoti link Sudervės. Už posūkio į Karveliškių kapines dar pavažiavus kelis kilometrus netoli Čekoniškių gyvenvietės stovi ženklas su nuoroda į Šilėnus, čia ir reikia sukti į kairę. Siauras, bet naujai asfaltu padengtas kelias veda iki pat Šilėnų kaimo ir kaip vietinis gyventojas sako, nuo Vilniaus juos skiria 10 minučių kelio.