Paplatelė – žemaitiškos gamtos ir poilsio oazė

Rytiniame Platelių ežero krante aplink Sultekio tvenkinį vingiuoja Paplatelės pažintinis takas. Žemaitijos nacionalinis parkas šį taką pristato kaip vietovę, kuria vaikštant galima ne tik pamatyti, bet ir pajausti Žemaitijos kalvotą reljefą. Šių žodžių teisingumu galima įsitikinti jau nuo pat pirmųjų pažintinio tako metrų. Prasidėjęs prie poilsiavietes jungiančios Plokštinės gatvės maršrutas netrukus pradeda kilti į kalvą. Toks raiškus Paplatelės apylinkių reljefas suformuotas paskutinio ledynmečio metu maždaug prieš 13 tūkstančių metų.

Iš pradžių Paplatelės pažintinis takas eina per kertinę miško buveinę. Tai žmogaus rankos beveik nepaliestas miškas, kuriame gamta tvarkosi taip, kaip jai patinka. Pavėsingame miške į dangų stiebiasi šimtametės pušys, kurias abiem rankom apglėbti pavyks tikrai ne kiekvienam, o miško paklotė nuklota ištisus metus žaliuojančiomis samanomis. Saulės spinduliams čia prasiskverbti sunku, tačiau tose vietose, kur jiems tai padaryti pavyksta, galima pajausti pavasarinę šilumą ir jaukumą.

Šaknimis išvagotu miško taku einantis Paplatelės pažintinis takas netrukus priveda nuokalnę, kurios apačioje pro medžius prasišviečia atvira erdvė. Tai tarp kalvų esančioje dauboje pasislėpęs Sultekio tvenkinys, 8-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje suformuotas buvusios pelkės vietoje. Tvenkinys taip pat pelkėja tuo pačiu tapdamas patrauklia buveine įvairiems paukščiams.

Tvenkinio pakrantėje maršrutas suka dešinėn, tačiau galite pasiduoti smalsumui ir pasukti į kairę, kur link pastatytų medinių skulptūrų kreipia kita rodyklė. Suformavus tvenkinį aplink jį buvo pastatytos medinės skulptūros pagal lietuvių liaudies pasakų motyvus. Tokių skulptūrų take stovi ne viena, tačiau dar daugiau jų galima rasti už lentelės „Privati valda”. Tvenkinio pakrantėje prisiglaudę poilsiavietės „Saulės slėnis” nameliai, o pro juos veda ištisas skulptūrų takas.

Žemaitija – kalvotas kraštas, todėl Paplatelės pažintinis takas vėl kyla į kalvą. Galima keliauti tiesiai palei tvenkinį, tačiau neužlipti ant kalvos, nuo kurios atsiveria vaizdas į užpelkėjusią tvenkinio dalį, neatrodo protinga. Pietinis tvenkinio šlaitas išvalytas nuo medžių ir krūmų, o jo viršuje pastatytas medinis apžvalgos bokštas. Paukščių mėgėjams tai stebėjimo vieta, keliautojams mėgėjams – graži apžvalgos aikštelė.

Nuo bokšto nusileidęs į tvenkinio pakrantę takas toliau veda ratu aplink Sultekį. Kuoliukai su rodyklėmis nei akimirkai neleidžia dvejoti kur pasukti, todėl paskaičius informacinius stendus galima ramiai keliauti pakėlus akis į viršų ieškant kranklių lizdų. Be kranklių čia dar galima pamatyti nendrinę lingę, perkūno oželį, jerubę ar didįjį baublį, o lankantis vidurvasarį galima pasigrožėti pakrantėje žydinčiais spalvingais gegūnių žiedais. Dauboje tarp kalvų telkšantis pelkėtas tvenkinys yra tikras rojus daugybei gyvūnijos ir augalijos rūšių.

Linguojančių nendrių jūra baigiasi ir gyvūnijos bei augalijos oazę keičia poilsio oazė. Tvenkinio pakrantėje stovintys nameliai ir į vandenį nutiesti liepteliai reiškia, jog šioje tvenkinio dalyje šeimininkauja poilsiautojai. Nuo čia Paplatelės pažintinis takas eina keliu, kur pasiekęs Plokštinės gatvę baigia savo 2,3 kilometro ilgio kelionę. Kelionę, kuri lyg ir nepaženklinta ypatingais kraštovaizdžiais ar netikėtomis istorijomis, tačiau kuri paliko sunkiai žodžiais paaiškinamą gerą įspūdį.