Apie Degučių piliakalnį
Degučių piliakalnis, dar vadinamas Ažusamanės pilimi, stūkso aukščiausioje apylinkių kalvoje Gražutės regioniniame parke, netoli Samanio ežero. IX–XII a. ant jo stovėjo medinė pilis.
Beveik apvalią, 25–30 m skersmens aikštelę juosia net trys pylimai, ilgiausias iš jų siekia 120 m. Vakariniai šlaitai statūs, apie 15 m aukščio. Išlikusiose terasose, manoma, buvo įrengtos gynybinės sienos. Netoliese miške yra du tuo pačiu laikotarpiu datuojami pilkapynai – iš viso 11 pilkapių.
Padavimas pasakoja, kad milžinas Samanis paėmė saują žemių ir supylė jas kitoje vietoje. Ten, iš kur paimta žemė, tyvuliuoja Samanio ežeras, o iš supiltos žemės iškilo piliakalnis. Pasakojama ir apie slaptą kelią į piliakalnį per gretimą Užusamanio balą, o kai kas tvirtina, kad čia buvo įsikūręs E. Pliaterytės sukilėlių štabas.
Piliakalnis apaugęs spygliuočiais, todėl gražios panoramos neatveria.
Kur yra Degučių piliakalnis?
Važiuojant nuo Utenos Zarasų link, ties Degučiais reikia sukti Salako kryptimi. Pravažiavus Samanio ežerą, dešinėje stovi rodyklė į stovyklavietę ir pažintinį taką.
Pro piliakalnį veda aštuoneto formos Degučių pažintinis takas. Jis gerai paženklintas, per pelkes nutiesti du medinių lentų takai, o stendų informaciją galima išklausyti lietuvių, latvių ir anglų kalbomis.
Degučių piliakalnis iš arti
