Ramūnas Šukauskas
2 min. skaitymo
Tik smalsumas ir tik smalsiausius nuveda į kitą Nemuno pusę, kur Nemuno vingyje ties Birštonu yra Atminties takas. Tai, kad šis lankytinas objektas pavadintas taku, labiausiai ir viliojo, nors atvažiavus į vietą vaikščioti tenka nedaug. Taip pavadintas 1988 metais įkurtas skulptūrų ansamblis, kuriame abipus kelio stovi 11 medinių skulptūrų.
Norint ten patekti, atvažiavus nuo Birštono Prienuose reikia pervažiuoti Nemuną ir vykti link Pociūnų. Kad ir kur suktų kelias į kairę, visą laiką važiuoti tiesiai. Kažkur pakelėje už Rūdupio stovi rodyklė, kreipianti į Atminties taką. Kadangi Nemuno kilpoje kelias eina ratu, taką galima pasiekti važiuojant bet kuria kryptimi. Pravažiuoti tako neįmanoma, kadangi abipus siauro, tačiau asfaltuoto miško keliuko įrengtos medinės skulptūros ir yra Atminties takas.
Skulptūros čia atsirado 1988 metais, kai prie Lietuvos pavadinimo dar buvo rašomos TSR raidės. Nors šalyje jau veikė Sąjūdžio judėjimas, pastatyti skulptūras, skirtas atminti žuvusiems tremtyje ir kovoje prieš okupantus, buvo drąsi idėja. 11 tautodailininkų Rūdupio kaime vykusioje stovykloje per trumpą laiką išdrožinėjo 11 ąžuolinių skulptūrų, kurios vėliau atsistojo abipus kelio. Jos simbolizuoja vargus ir sielvartą, pasiaukojimą ir meilę.
Tako pradžioje stovi informacinis stendas, kuriame pavaizduota Atminties tako schema ir išvardinti visi 11 skulptūrų autorių. Pastarųjų pavardės, kaip ir bendra informacija apie taką, skelbiami trimis kalbomis. Nors stende to neparašyta, visos skulptūros turi pavadinimus. Juos galima rasti Birštono turizmo informacijos centro tinklapyje.
Vienos skulptūros pastatytos prie pat kelio, iki kitų reikia paeiti pramintu takeliu, kuris nuveda iki Atminties tako pašonėje įrengtos poilsiavietės. Nemuno nesimato, bet jis čia pat ir girdisi juo plaukiantis laivelis. Kur kas vaizdingesnė atokvėpio vieta yra kitame tako gale, kur greta paskutinio koplytstulpio įrengtas suoliukas ir atsiveria vaizdas į Nemuną. 300 metrų ilgio takas nenuvargina, tad ši vieta vieniems suteikia progą tiesiog pasigrožėti gražiu gamtovaizdžiu, kitiems – dar kartą prisiminti tai, ką primena Atminties takas ir pabandyti atsakyti į vienos skulptūros užduodamą klausimą „už ką?”
Naujausi įrašai
Rodyti visus
2024 spalio 13d.
Pažintiniai takai
Net ir užlipus į Čepkelių raisto apžvalgos bokštelį vandens pelkėje beveik nesimato. Rudenį jis būna nuslūgęs ir pelkė tampa tarsi nepanaši į save. Visgi priėjus pelkės pakraštį nesunku įsitikinti, jog visas paviršius liūliuoja. Gal todėl pelkės ir buvo vadinamos liūnais, tačiau ši, didžiausia aukštapelkė Lietuvoje, vadinama raistu. Čepkelių raistu, nes einant jos paviršiumi taip ir […]
Ramūnas Šukauskas
4 min. skaitymo
2024 rugsėjo 24d.
Pažintiniai takai
Gerbiu Žemaitijos nacionalinį parką už tai, kad kiekvieno tako ar maršruto nevadina pažintiniu taku. Nepasidavė populizmui kaip kai kurios kitos organizacijos. Būtent todėl važiuoju į minėtoje saugomoje teritorijoje įrengtą Ilgio ežero pėsčiųjų trasą ir suprantu, kad ten manęs niekas už rankos nevedžios ir nieko nerodys (turiu omeny pažymėtus objektus ir informacinius stendus prie jų). Ko […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 20d.
Pažintiniai takai
Įdomi patirtis – į pažintinį taką plaukti valtimi ar vandens dviračiu. Kito kelio nėra, nes tas takas – saloje. Negirdėjot? Nieko keisto, Žemaitijos nacionalinis parkas šios vietos labai nereklamuoja dėl ten aptinkamų retų ir saugomų rūšių, tačiau tų, kurie ten nukeliauja, neišveja. Tas ežeras vadinasi Plateliai, o viena iš septynių jame esančių salų, kurioje įrengtas […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 16d.
Miestai ir miesteliai, Pažintiniai takai
Maloniai nustebino Kuršėnai, kai prieš kelis metus užsukęs į šį miestą pamačiau naują per Ventos upę nutiestą pėsčiųjų tiltą ir sutvarkytą pakrantę. 262 metrų ilgio tiltas, pastatytas 2020 metais, sujungė centrinę miesto dalį su Kuršėnų dvaru. Tai kur kas daugiau nei tik inžinerinis statinys, leidžiantis patekti į kitą krantą. Išmanieji suoliukai, meno zona, gėlynai su […]
Ramūnas Šukauskas
6 min. skaitymo
2024 rugsėjo 8d.
Pažintiniai takai
Skaitau išplatintą spaudos pranešimą apie Pietų Lietuvos gamtos stebuklą – ypatingą pelkę Veisiejuose. Nieko keisto, Lazdijų kraštas yra išties ežeringas, tad ir pelkių yra, tačiau Veisiejai man asocijuojasi tik su ežerais. Kad Veisiejuose yra pelkė ir kad į tą pelkę veda pažintinis takas – man yra naujiena. Nusprendžiu pasidomėti. Puikiai suprantu, kad publikacijoje už pinigus […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 5d.
Miestai ir miesteliai
Ketvirto dešimtuko piliakalnių sąrašo pradžia paskirta Žemaitijos piliakalniams. Kadangi net keli jų yra visai netoli Kaunas – Klaipėda autostrados, gaunasi visai neblogas piliakalnių maršrutas pakeliui link jūros. Nuo šio ketverto ir pradedu. Pagrybio piliakalnis Jis visai netoli autostrados. Važiuojant link Kaltinėnų kelias leidžiasi žemyn ir dešinėje pusėje nusidriekia ilgi laiptai į kalvą. Tai ir yra […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 3d.
Apžvalgos bokštai
Rambyno regioniniame parke yra net 5 apžvalgos bokštai – 4 dvyniai ir vienas pagrandukas. Nei aukščiu, nei išskirtine architektūra jie nepasižymi, tačiau saviti Mažosios Lietuvos kraštovaizdžio vaizdai čia garantuoti. Verta pridurti, jog iš jų galima ne tik Nemuną ar jo senvages pamatyti, bet ir Sovietsku perkrikštytą Tilžę įžiūrėti. Taip jau yra, kad plačiausią panoramą atveria […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugpjūčio 28d.
Keliauk po Lietuvą be automobilio
Kai prieš porą savaičių važiavau į Trakus aiškintis ar Trakai pasiruošę konkuruoti dėl turistų su Elektrėnais, daug to paties autobuso keleivių tęsė kelionę į Birštoną. Ir aš jiems to Birštono taip supavydėjau, kad tiesiog naktimis nemiegojau ir štai aš vėl „Kautros“ autobuse, šį kartą ir aš riedu Birštono link! Birštonas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas […]
Elė Pranaitytė
7 min. skaitymo