
Sekmadienis, saulė jau vakarop, o mes dar tik Biržus privažiavom. Kada jei ne vasarą pasivaikščioti basų kojų taku, kuris dviejų vietos gyventojų įkurtas Drąseikiuose. Tarsi pro rūką skubame pro tirštus kombainų keliamų dulkių debesis, tačiau nuo Astravo dvaro įrengtos rodyklės netrukus atveda į vietą. Automobilių stovėjimo aikštelėje dar gausu automobilių, viliamės, jog nepavėlavom. Ir tikrai, […]

7 valandą ryto jau buvau Pociūnų aerodrome. Pakeliui sutikau pora tamsių lietaus debesų, vienas kurių be gausių kritulių dar ir žaibais svaidėsi. Paskutinis ciklono pasispardymas, nes toliau į vakarus dangus buvo šviesesnis ir vietomis prasimušdavo melsva dangaus žydrynė. Labai norėjau tikėti sinoptikų prognoze, jog lietaus debesys traukiasi ir visą dieną bus geras oras, tačiau ryte […]

Šiandien – šeimos diena. Važiuojam link Rokantiškių be aiškių planų – kiek nueisim, tiek ir užteks. Nesunkiai randu praeitos dienos žygio pabaigos vietą ir plačiais miško takais pasileidžiam link Naujosios Vilnios. Po naktinio lietaus dvelkia šiokia tokia vėsuma, todėl palaikydami visiems priimtiną tempą greitai apšylam. O ir saulė pro debesis vis dažniau ir dažniau šypteli, […]

Prieš keletą metų Vilniuje atsirado naujos pėsčiųjų trasos. Atsirado tyliai, be jokių pristatymų ir reklamos, todėl laisvalaikio ir kasdieniais pavadinti maršrutai atrodė tarsi koks paslaptingas projektas. Tačiau visą paslaptį išviešino po kiek laiko dienos šviesą išvydęs tinklaraštis vilniuskojoms.lt, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybė skatina vilniečius daugiau judėti ir dažniau naudotis viešuoju transportu. Idėja nebloga, tačiau pasivaikščiojus […]

Anksčiau ištarus Žagarės pavadinimą akimirksniu kildavo asociacija su vyšniomis. Toli gražu ne kiekvienas greitai surasdavo žemėlapyje kažkur prie Latvijos sienos įsikūrusį miestelį. Dar mažiau galėdavo pasigirti, jog jame lankėsi, tačiau retas kuris nebuvo girdėjęs apie žagarvyšnes. Populiariausia ir gausiai deranti vyšnių veislė augo kone kiekviename sode ir taip didino Žagarės žinomumą dar toli iki tol, […]

Iš nedidelio ežero, susiformavusio ištekėjus ledynmečio marioms, buvo likusi tik maža vandens akis su viduryje telkšančia sala. Baigiančiame užakti ežere plaukiojo lynai ir karosai, o užpelkėjusiose ežero pievose ganėsi karvės. Jei ne aplinkinių vietovių gyventojai, ta vandens akis būtų užsimerkusi amžiams. 1965 metais gydytojo Grebliausko paraginti žmonės supylę pylimą užtvenkė ištekantį upelį ir vandens lygis […]

Kartą susigundėm gintarais. Sėdom ir išvažiavom jų ieškoti, tik priešingai nei atrodytų įprasta, vykom ne į pajūrį, o prie Varnių regioniniame parke esančio Lūksto ežero. Rašoma, jog tai vienintelis ežeras Lietuvoje, kuriame galima rasti gintarų. Su tokiu teiginiu vargu ar sutiktų Metelių regioninio parko direkcija, kadangi gintaro rąsta ir prie Dusios bei Metelių ežerų. Šioje […]

Po apsilankymo pažintiniame take paprastai grįžtu su vienokia ar kitokia emocija. Kiekvienas takas ją sukuria skirtingą – vieni sudomina žiniomis, kiti nustebina gamtos vaizdais, treti – pateikia siurprizų. Net jei tie siurprizai būna ir ne visai malonūs, patirti įspūdžiai vis tiek praturtina kelionių patirtį. Taip ir kaupiasi kelionių po pažintinius takus Lietuvoje įspūdžiai, o kartu […]

„Vaikai, eikit valgyt!” – iš greta esančios sodybos pasigirdo šaukimas ir keletas ant dulkėto kelio žaidusių vaikų pasileido bėgti. Už vartų grojo muzika, šurmuliavo žmonių balsai. Sklido kepamos mėsos kvapas. Visiškai nebuvo panašu į pažintinio tako automobilių stovėjimo aikštelę, veikiau kaimo vidurys, kur atvažiavę svečiai tiesiog gatvėje pasistatė savo automobilius ir smagiai leido laiką uždarame […]

Apie didžią dalį pažintinių takų galima pasakyti, jog maršrutai vingiuoja įvairiomis trajektorijomis, tačiau vienam iš jų apibūdinti žodis vingiuoja netinka. Tai Rambyno regioniniame parke įrengtas Šereiklaukio miško takas, kuris prasidėjęs šimtamečių medžių alėjoje neklaidžiodamas į šonus veda akies tiesumu apie pusantro kilometro. Dar neteko regėti tokios ilgos ir tiesios pažintinio tako atkarpos, todėl natūraliai iškyla […]

Kada nors būtinai dar kartą nuvažiuosiu į Pagramančio regioninį parką, kad aplankyčiau visus jame esančius kabančius tiltus, kurių ten kabo net 12. O šį kartą pro automobilio langą išvydęs du iš jų ir nei prie vieno nesustojęs, vingiuotu, it čia srūvančios upės, keliu važiuoju aplankyti ketvirtą Pagramančio regioniniame parke įrengtą pažintinį taką „Molotovo gynybinės linijos […]

Kad ir ką apie savo išskirtinumus kalbėtų ir rašytų Gražutės regioninis parkas, didžiausią įspūdį man paliko Salako pažintinis takas ir jame aptiktas Jūros muziejus. Tikriausiai tokie netikėtumai labiausiai ir įsirėžia į atmintį tik dar labiau paskatindami keliauti ir ieškoti naujų atradimų. O jų tiek daug nebūna ir neverta tikėtis nuolat jų rasti, nes atradimai įsimintiniausi […]