Tytuvėnų vienuolyno ansamblis susilaukia nemažai žiniasklaidos dėmesio, todėl neabejotinai tai yra lankomiausia turistų Tytuvėnuose vieta. Lankomiausia, bet ne vienintelė, o kad galima pamatyti ir kai ką daugiau galima suprasti iš to, jog čia įkurtas Tytuvėnų regioninis parkas. Turtingas pelkėmis ir gervėmis šis regioninis parkas yra toje vietoje, kur sueina žemaičiai su aukštaičiais ir yra savotiška sąsaja tarp jų. Dar ežerų ketvertas telkšo Tytuvėnų apylinkėse, o aplink vieną iš jų – Giliaus ežerą yra įrengtas 3,3 kilometro ilgio Giliaus ežero pažintinis takas.
Pasivaikščiojimą šiuo taku geriausia pradėti nuo pliažo, esančio pravažiavus Tytuvėnų girininkiją. Čia ir informaciniai stendai stovi, ir mašiną yra kur pasistatyti. Jei painu ir šios vietos rasti nepavyksta, galima užsukti į netoliese esantį Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centrą, kur ne tik kelią parodys, bet dar ir apie saugomus gamtos turtus pasidalins informacija.
Šaltas ir gilus yra Giliaus ežeras. Giliausia jo vieta siekia 23 metrus gylio, o šaltą vandenį lemia gausybė įtekančių šaltinių. Dėl šių šaltinių bei dėl ežere gyvenančių dumblių vasarą jo vanduo tampa žalsvas.
Nepaisant šalto vandens Giliaus ežero pakrantėse yra ne vienas pliažas, matyt mėgsta čia maudytis vietiniai gyventojai. Pasivaikščiojimą Giliaus ežero pažintiniu taku karštą vasaros dieną galima puikiai suderinti su maudynėmis ežere.
Vakariniame ežero krante prasidėjęs Giliaus ežero pažintinis takas veda per pelkėtas pievas, todėl įrengtas medžio lentelių takas, o su apylinkių augalija ir gyvūnija supažindina iliustruoti ir informacija neperkrauti informaciniai stendai.
Kiek šiauriau Giliaus ežero tyvuliuoja kitas ežeras – Apušys, o juos skiria vos kelios dešimtys metrų. Šioje vietoje medinis takas baigiasi ir sausais batais tęsti kelionę pažintiniu taku neįmanoma. Tenka šiek tiek išsukti iš maršruto ir paėjus pylimu tarp ežerų, kur anksčiau ėjo geležinkelis, vėl galima grįžti į taką, palikus už nugaros šlapią pievą.
Vargu ar verta šiuo taku eiti ankstyvą pavasarį, kai ežero vanduo būna pakilęs, o pievos pažliugusios. Tuo labiau, kad einant toliau rytiniu ežero krantu po kojomis srūva nesuskaičiuojama gausybė šaltinių. Tako danga įrengta iš išilginių lentų, kurios drėgnu oru gali būti pakankamai slidžios.
Vienoje kitoje gražesnėje vietoje galima rasti kur atsikvėpti.
Rytiniame ežero krante, kur šlaite trykšte trykšta šaltiniai, susiformuoja kabančios pelkės. Iš pažiūros nedidelis ežeras einant aplink dovanoja labai skirtingus vaizdus ir galima stebėti kaip gamta keičiasi tiesiog akyse.
Ir taip įdomaus pažintinio tako patrauklumą dar labiau padidina šlaite įrengtas medinis apžvalgos bokštelis. Neaukštas, bet pakankamas, kad nuo jo būtų galima pasigėrėti Giliaus ežero panorama.
Tai takas, kuriame gali pasitikrinti kiek jau nuėjai ir kiek dar liko.
Take galima aptikti ir akmenų ružos fragmentų, tik ne tokių didelių, kuriuos galima pamatyti tame pačiame Tytuvėnų regioniniame parke įrengtame Akmenų ružos pažintiniame take.
Gamtos įvairove turtingas Giliaus ežero pažintinis takas nenustoja stebinti ir pabaigoje, kai jo maršrutas eina per senąjį šilą, kurio amžius skaičiuoja jau trečią šimtmetį. Dar vienas įdomus faktas, kad pusė Tytuvėnų šilo buvo iškirsta statant ilgąjį Lyduvėnų tiltą.
Pačioje tako pabaigoje stabtelti priverčia kelią pastojančios sodybos, tačiau atidžiau pasižiūrėjus matosi tarp tvorų einantis siauras takelis. Vienoje iš šių sodybų įsikūręs Miško muziejus, bet šiam kartui pakaks ir pažintinio tako. 3,3 kilometro pasivaikščiojimas neprailgo ir iš aprašymų internete niekuo neišsiskiriantis pažintinis takas viršijo lūkesčius su kaupu. Graži ir nuolat besikeičianti gamta šį taką padaro vertu dėmesio, nepaisant to, kad drėgnu metų laiku praeiti gali būti sunku.