Naujas takas Arlaviškėse – dabar Kadagių slėnyje ne tik gražu, bet ir dygu

Geros naujienos mėgstantiems pasivaikščioti basomis – šią vasarą lankytojams atsivėrė du nauji basakojų takai. Vilniečiams ir kauniečiams dabar nereikės belstis į Anykščius ar Biržus, kad pamasažuoti savo pėdas, šias pramogas jie ras arčiau. Tiesa, netoli Kauno vienas basų kojų takas jau buvo. Tai Survilų sodybos basų kojų takas, esantis pakeliui į Jonavą. Jis yra ilgas ir gana ekstremalus, vedantis per pelkę, todėl ne visiems yra priimtinas. Aleksandriškių basų kojų takas, atsidaręs šiais metais, ilgiu niekuo nenusileidžia, bet yra ir pėdoms draugiškesnis ir priimtinesnis platesnei auditorijai. O dabar pats laikas pasukti link Kauno ir įvertinti kitą šių metų naujieną.

Naujasis basų kojų takas vadinasi „Basomis per Kadagynę” ir yra ne pačiame mieste, tačiau jo pakrašty. Nors logistine prasme tą vietą būtų galima pavadinti užkampiu, mėgstantiems keliauti po Lietuvą ji puikiai žinoma. Tai Arlaviškių gyvenvietė, kurioje driekiasi vienas gražiausių Lietuvoje Arlaviškių pažintinis takas. Jei trumpai drūtai, tai Kadagių slėnis. Nebelieka klausimo ir dėl basų kojų tako pavadinimo, kuris skamba kiek intriguojančiai – basomis per kadagynę.

Įsukus į Kadagynės gatvę ir likus maždaug 100 metrų iki pažintinio tako automobilių stovėjimo aikštelės, eismas tampa sudėtingas. Sunku prasilenkti su priešais važiuojančiais automobiliais, kadangi jais apstatyti visi kelkraščiai. To priežasčių toli ieškoti nereikia – dešinėje, prie pat kelio, kabo didelė tako „Basomis per Kadagynę” reklama bei užsukti kviečia aukštyn straublį iškėlęs dramblys. Prie populiaraus pažintinio tako atsirado dar viena lankytina vieta – ar atlaikys nedidelė gatvelė tokius automobilių srautus?

Radęs atsilaisvinusią vietą automobiliui keliauju tiesiai prie kasos. Įėjimo kaina visiems, vyresniems nei 6 metai – 5 eurai. Šiek tiek nustembu dėl tokios vienodos kainodaros. „Kodėl bilietas vaikui nėra pigesnis ar kodėl suaugusiam galioja vaikiška kaina?” – čia kaip iš kurios pasės pasižiūrėsi. Dėmesį į tai atkreipiau, tačiau daugiau nesiaiškinsiu, nes kaina kaunietiška, draugiška. Šio basų kojų tako ilgis siekia 800 metrų, jis trumpesnis už kitus, gal todėl ir bilietas pigesnis?

Batus palikęs lentynoje prie kasos žengiu į taką, kuris prasideda čia pat. Matosi, kad įrengtas neseniai – dangos tvarkingos, medinės konstrukcijos impregnuotos – estetinis vaizdas geras. Dangos pakankamai įvairios, nors kas kažkiek laiko kartojasi. Nemažai tenka eiti kaladėmis, dideliais akmenimis, pjuvenomis ir tada tarsi trūksta aštresnių pojūčių. Priėjus aštriabriaunių akmenukų atkarpą ar kitą dygią dangą mintys pasisuka 180 laipsnių kampu. Vienoje vietoje net pagalvojau, kad padai tapo mažiau pakantūs aštriems paviršiams. Tako ekstremaliu tikrai nepavadinčiau, veikiau intensyviai dygiu, tinkančiu ir vaikams, ir suaugusiems.

Dalis basų kojų tako išvedžiota pievoje, dalis veda tarp medžių. Karštą vasaros dieną pavėsyje smagiau, todėl pievoje nusidriekusią dalį norisi įveikti greičiau. Tik kur čia paskubėsi, kai šeštadienio popietę basų kojų takas „Basomis per Kadagynę” atrodo kaip miesto gatvės piko valandomis. Kažkas priekyje su jautriomis pėdomis paėmė ir padarė spūstį. Lankytojų netrūksta. Atsidarius tokioje vietoje net ir be reklamos galima gerai gyventi.

Pačio tako ilgio užtenka ir dangų įvairumas bei dygumas geras. Nepatiko tik tai, kad takas įrengtas pakankamai nedidelėje teritorijoje. Taip tankiai išraizgytas takas labiau panašus į techninę trasą nei į taką, vedantį per gamtą. Padai skirtumo nejaučia, bet akys nori daugiau erdvės ir gamtos. Aišku, visa tai gali pasiūlyti Kadagių slėnyje esantis pažintinis takas. Telieka nusiplauti kojas ir keliauti ten. Skirtingi takai dovanoja skirtingus pojūčius.

Takas „Basomis per Kadagynę” nėra vien tik basų kojų takas. Toje pačioje teritorijoje yra ir triušiukų erdvė, kur galima juos pamaitinti ir pabūti kartu. Triušiukai ten ne vieni, jiems kompaniją palaiko ir ožiukai, kartais pakankamai įžūliai reikalaujantys iš lankytojų maisto. Įsigijus bilietą galima ir basų kojų taku eiti, ir pas triušiukas pasisvečiuoti. Tik štai kas basomis vaikščioti nenori ir savų ketina palaukti prie triušiukų sulaukia raginimų įsigyti bilietą. Tokios taisyklės, mokamas ne tik basų kojų takas, mokama visa laisvalaikio erdvė.

Ten pat ir užkandinė veikia. Galima įsigyti gėrimų, ledų, užkandžių. Tik reikia atkreipti dėmesį, jog pirmadieniais ir antradieniais ji nedirba. Tikrai smagi vieta poilsiui su vaikais. Dabar kauniečiai turi iš ko pasirinkti: kas nori aštresnių pojūčių – važiuoja į Jonavos pusę, kam patinka gražūs vaizdai ir saikingas padų masažas – suka link Arlaviškių. Konkurencija yra sveikas dalykas, todėl telieka tikėtis, kad padidėjęs tokių takų skaičius turės teigiamos įtakos ir jų kokybei.