Ramūnas Šukauskas
2 min. skaitymo
Neklausinėkit kiek Lietuvoje yra pažintinių takų, nes vieno teisingo atsakymo tiesiog nėra. Vieni takai dėl vienokių ar kitokių priežasčių sunyksta, bet tuo pačiu yra įrenginėjami ir atidaromi nauji. Praeitų metų pabaiga buvo pakankamai vaisinga ir Lietuvoje atsirado du nauji takai: Skrebio miško pažintinis takas ir Amalvos pelkės pažintinis takas. Aukštadvario regioninio parko naujieną spėjau aplankyti dar praeitais metais, o štai atvertam lankymui Amalvos pelkės takui laiko radau tik dabar.
Taką rasti nėra sudėtinga, važiuojant iš Marijampolės ties Meškėnų gyvenviete reikia pasukti į dešinę link Daukšių ir galima sakyti, kad jūs jau vietoje. Nuo tikslo skiria keli kilometrai dulkėto žvyrkelio ir dvi didelės balos, kurios pastoja kelią likus iki tako 100 metrų. Tų balų gal nereikėtų vadinti balomis, nes toje vietoje įdubusį kelią tiesiog apsėmęs pelkės vanduo. Nereikėtų jų vadinti balomis ir dėl to, kad antrosios gylis pasirodė nejuokingas ir kai vanduo pradėjo semti mašinos dureles į galvą plūstelėjo geras pliūpsnis adrenalino. Gerai kas gerai baigiasi, tačiau trūko visai nedaug, kad savo automobilį būčiau atidavęs į Marijampolės auksarankių rankas. Jie iš už Atlanto pargabentus skenduolius sugeba sutvarkyti ir parduoti kaip gerus.
Puiku, kad Marijampolės savivaldybė planuoja pastatyti nuorodas į pažintinį taką prie pagrindinių kelių. Tačiau ne mažiau svarbu atvežti keletą savivarčių skaldos, kad smalsiems gamtos mylėtojams pažinimo džiaugsmą nepakeistų apmaudas ir rimti nuostoliai. Privažiuoti pro Šventragį ir Daukšius galima be jokių siurprizų, todėl keliauti pasivaikščioti po didžiausią Suvalkijos pelkę geriausia važiuoti pro ten.
Sovietiniais metais pelkė buvo pradėta sausinti, tačiau dabar ji vėl atkuriama – iškirsti drėgmę garinantys medžiai, užtvenkti melioracijos grioviai. Praeitais metais į ją nutiestas rekordinio trumpumo pažintinis takas, kurio ilgis – 121 metras. Kaip tame anekdote, kur kalbasi du estai:
– Labas, girdėjau namą pasistatei?
– Taip, pasistačiau.
– O kiek kambarių jame?
– Vienas!
– O kodėl tiek mažai?
– Nes dar mažiau daryt nėr prasmės.
Trumpas nereiškia blogas. Ant rąstų paguldytas pažintinis Amalvos pelkės išilginių lentų takas nors ir siauras, bet tikrai simpatiškas. Bene pagrindinis jo akcentas – apžvalgos bokštelis, leidžiantis pažvelgti į pelkės tolius iš aukščiau.
Kaip ir dera pažintiniam takui pelkėje, čia stovintys stendai supažindina su Amalvos gyvūnija ir augalija, o prie automobilių aikštelės galima sužinoti ir daugiau bendro pobūdžio informacijos apie pelkes. Jei galvojat, kad pelkės tik užima teritoriją, kurią būtų galima panaudoti naudingiau, atvažiuokit ir pasiskaitykit stende išdėstytus argumentus.
Naujausi įrašai
Rodyti visus
2024 spalio 13d.
Pažintiniai takai
Net ir užlipus į Čepkelių raisto apžvalgos bokštelį vandens pelkėje beveik nesimato. Rudenį jis būna nuslūgęs ir pelkė tampa tarsi nepanaši į save. Visgi priėjus pelkės pakraštį nesunku įsitikinti, jog visas paviršius liūliuoja. Gal todėl pelkės ir buvo vadinamos liūnais, tačiau ši, didžiausia aukštapelkė Lietuvoje, vadinama raistu. Čepkelių raistu, nes einant jos paviršiumi taip ir […]
Ramūnas Šukauskas
4 min. skaitymo
2024 rugsėjo 24d.
Pažintiniai takai
Gerbiu Žemaitijos nacionalinį parką už tai, kad kiekvieno tako ar maršruto nevadina pažintiniu taku. Nepasidavė populizmui kaip kai kurios kitos organizacijos. Būtent todėl važiuoju į minėtoje saugomoje teritorijoje įrengtą Ilgio ežero pėsčiųjų trasą ir suprantu, kad ten manęs niekas už rankos nevedžios ir nieko nerodys (turiu omeny pažymėtus objektus ir informacinius stendus prie jų). Ko […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 20d.
Pažintiniai takai
Įdomi patirtis – į pažintinį taką plaukti valtimi ar vandens dviračiu. Kito kelio nėra, nes tas takas – saloje. Negirdėjot? Nieko keisto, Žemaitijos nacionalinis parkas šios vietos labai nereklamuoja dėl ten aptinkamų retų ir saugomų rūšių, tačiau tų, kurie ten nukeliauja, neišveja. Tas ežeras vadinasi Plateliai, o viena iš septynių jame esančių salų, kurioje įrengtas […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 16d.
Miestai ir miesteliai, Pažintiniai takai
Maloniai nustebino Kuršėnai, kai prieš kelis metus užsukęs į šį miestą pamačiau naują per Ventos upę nutiestą pėsčiųjų tiltą ir sutvarkytą pakrantę. 262 metrų ilgio tiltas, pastatytas 2020 metais, sujungė centrinę miesto dalį su Kuršėnų dvaru. Tai kur kas daugiau nei tik inžinerinis statinys, leidžiantis patekti į kitą krantą. Išmanieji suoliukai, meno zona, gėlynai su […]
Ramūnas Šukauskas
6 min. skaitymo
2024 rugsėjo 8d.
Pažintiniai takai
Skaitau išplatintą spaudos pranešimą apie Pietų Lietuvos gamtos stebuklą – ypatingą pelkę Veisiejuose. Nieko keisto, Lazdijų kraštas yra išties ežeringas, tad ir pelkių yra, tačiau Veisiejai man asocijuojasi tik su ežerais. Kad Veisiejuose yra pelkė ir kad į tą pelkę veda pažintinis takas – man yra naujiena. Nusprendžiu pasidomėti. Puikiai suprantu, kad publikacijoje už pinigus […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 5d.
Miestai ir miesteliai
Ketvirto dešimtuko piliakalnių sąrašo pradžia paskirta Žemaitijos piliakalniams. Kadangi net keli jų yra visai netoli Kaunas – Klaipėda autostrados, gaunasi visai neblogas piliakalnių maršrutas pakeliui link jūros. Nuo šio ketverto ir pradedu. Pagrybio piliakalnis Jis visai netoli autostrados. Važiuojant link Kaltinėnų kelias leidžiasi žemyn ir dešinėje pusėje nusidriekia ilgi laiptai į kalvą. Tai ir yra […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 3d.
Apžvalgos bokštai
Rambyno regioniniame parke yra net 5 apžvalgos bokštai – 4 dvyniai ir vienas pagrandukas. Nei aukščiu, nei išskirtine architektūra jie nepasižymi, tačiau saviti Mažosios Lietuvos kraštovaizdžio vaizdai čia garantuoti. Verta pridurti, jog iš jų galima ne tik Nemuną ar jo senvages pamatyti, bet ir Sovietsku perkrikštytą Tilžę įžiūrėti. Taip jau yra, kad plačiausią panoramą atveria […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugpjūčio 28d.
Keliauk po Lietuvą be automobilio
Kai prieš porą savaičių važiavau į Trakus aiškintis ar Trakai pasiruošę konkuruoti dėl turistų su Elektrėnais, daug to paties autobuso keleivių tęsė kelionę į Birštoną. Ir aš jiems to Birštono taip supavydėjau, kad tiesiog naktimis nemiegojau ir štai aš vėl „Kautros“ autobuse, šį kartą ir aš riedu Birštono link! Birštonas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas […]
Elė Pranaitytė
7 min. skaitymo