Girelės pažintinis takas: kur laisvalaikį leidžia kaišiadoriškiai

„Inkilą kalu – istoriją kuriu” su tokiu šūkiu prieš 5 metus minint Pasaulinę paukščių dieną Kaišiadoryse buvo atidaryta Inkilų alėja. Girelės miško pakrašty augančiuose medžiuose it meno kūriniai buvo įkelti išpuošti inkilai, kuriuos ir dabar galima pamatyti einant pamiške nutiestu taku. Čia įrengtas Girelės pažintinis takas.

Sunku pasakyti ar tokie spalvoti paukščių namų fasadai patinka jų gyventojams, ar jie daugiau skirti čia vaikščiojantiems kaišiadoriškiams akims paganyti, tačiau pasižiūrėti tikrai yra į ką. Vieni išmarginti įvairiausiais raštais, kiti – tarsi miniatiūriniai žmonių namai su langinėmis inkilų šonuose, o treti – „daugiabučiai” dviejų ir trijų aukštų inkilai, kurių privalumus vargu ar įvertino paukščiai.

Taip Kaišiadorių pakrašty einant pamiškės taku ir pakėlus galvą žvalgantis į iškeltus meniškus inkilus prasideda Girelės pažintinis takas. Šioje vietoje esančiame Kaišiadorių miesto miško parke sukurta didelė erdvė poilsiui ir laisvalaikiui, kur pažintinis takas yra tarsi jungiamoji dalis tarp parke esančios vasaros estrados ir prie Girelės tvenkinių esančių poilsiaviečių. Pažintinis takas nėra žiedinis, jis prasideda ties Paukštininkų gatve ir baigiasi pasiekęs Girelės I-ąjį tvenkinį. Nors niekur nėra nurodyta kuriame gale pradžia, o kuriame – pabaiga, bus aiškiau pradėti pasivaikščiojimą nuo Paukštininkų gatvės, nes ten, tako pradžioje, stovi informacinis stendas su tako schema. Girelės poilsiavietėje stendas su tako schema stovi tik perėjus tilteliu per įlanką, todėl yra sunkiau pastebimas.

Pamiške nuo pat tako pradžios tiesus tarsi autostrada veda asfaltuotas takelis. Penktadienio vakarą čia galima sutikti ir jaunų, ir senų, ir pėsčiųjų, ir dviračiais važiuotų. Dalis jų kiek paėjėję suka takeliu į miško gilumą, kur miško estradoje prasideda šventė.

Visos Kaišiadorių apylinkės tą vakarą skambėjo nuo muzikos, kurios pasiklausyti ir smagiai penktadienio vakarą praleisti vietiniai traukė būriais. Mes gi ėjome kita kryptimi ir už kelių šimtų metrų pasirodė dar viena rodyklė, šį kartą kreipianti ne į miško estradą, bet link lankytino ąžuolo. Niekas šiam ąžuolui vardo nesuteikė, tai ir vadinamas tiesiog lankytinu.

Netoli ąžuolo, kitoje tako pusėje, akmenine tvorele aptvertoje teritorijoje stovi paminklas 367 nežinomiems tarybiniams kariams, žuvusiems 1941 – 1945 metais.

Pažintinis takas skirtas gamtai pažinti ir šalia tako esančių vietų ar objektų lankymas priklauso nuo keliaujančiųjų smalsumo. O smalsumui patenkinti Girelės pažintinis takas nėra pats tinkamiausias. Čia radome vos du informacinius stendus apie šio miško medžius ir paukščius. Abu jie stovi netoli tos vietos, kai ilgai ir tiesiai pamiške vedęs takelis neria į drėgną ir uodais turtingą mišką.

Miške asfaltą keičia kieto grunto danga, kuri ne kliūtis ir vaikišką vežimėlį stumti. Prieš dešimtmetį ir dar seniau buvo madinga įrenginėti takus iš medinių lentelių. Patogu ir gražu tokiais takais vaikščioti kol jie nauji, bet vargas juos prižiūrinčioms institucijoms. Tolia situacija buvo ir čia, kai 2006 metais įrengus Girelės pažintinį taką per mišką vedė medinis takelis. Viskas baigėsi tuo, kad beveik po dešimtmečio visas lentas teko lupti lauk ir naujai įrengti kieto grunto dangą.

Antrą tako dalį, einančią mišku, įveikiam žymiai greičiau nei pirmąją, nes pavakare čia karaliauja kraujasiurbiai. Priekyje pasirodo medinis tiltukas per Girelės I-ojo tvenkinio įlanką, o už jos – Girelės poilsiavietė.

Poilsiavietėje laiką leidžia kelios kompanijos, ne visus vilioja garsi miško estradoje skambanti muzika. Nors poilsiavietė įrengta tvarkingai, besimaudančių nesimato. Sako, tik kitoje tvenkinio pusėje yra maudynėms skirta vieta arba reikia eiti į Girelės II-ąjį tvenkinį. Vanduo atrodo drumzlinas, o į užtvanką vedantis lieptelis maudynėms nepritaikytas, prakaitą teks nusiplauti kitur.

Atgal grįžti galima tuo pačiu taku, galima eiti per miestą. Girelės pažintinis takas į vieną pusę tęsiasi virš 2 kilometrų, nors teko matyti rašant apie 1,5 km. Tikslaus ilgio nepavyko užfiksuoti, nes tako viduryje šiek tiek nuklydom kitu taku ir teko grįžti atgal. Didelio pažinimo džiaugsmo šiame take nepatirsit, bet ramiai pasivaikščioti ar pastumdyti vaikišką vežimėlį čia smagu. Būtų dar smagiau, kad po pasivaikščiojimo ir išsimaudyti būtų galima, gal tada kompanijas su alaus skardinėmis pakeistų sveikiau gyvenantys ir gamtą mylintys kaišiadoriškiai ir miesto svečiai.