Tais laikais, kai kelią rodydavo ne navigacija, o popieriniai žemėlapiai, važiavau kartą per Žemaitiją. Rasti teisingą kelią žemėlapio nepakako, todėl teko sustoti ir kelio klausti pas praeivį. Prisipažinsiu, supratau tiek, kiek tikras žemaitis rodė savo rankos mostais. Kelią kažkaip radau, bet žemaičių kalbos pamokas įsiminiau visam gyvenimui. Dabar nuvažiavus į Žemaitiją pasitinka ne tik žemaitiškai šnekantys vietiniai bet ir žemaitiškai užrašyti miestų ar vietovardžių pavadinimai. Jie nėra jau tokie nesuprantami kaip tikrųjų žemaičių šneka, tačiau švelniai užsimena, kad čia visgi yra Žemaitija. Lygiai taip pat draugiškai ir mandagiai keliautojus bei poilsiautojus pasitinka ir Germonts, ežeras Telšių pašonėje, kurio pakrantės miškuose išsiraizgę Germanto ežero pažintiniai takai.

Keliolikos kilometrų ilgio takų mazgą bandžiau išnarplioti namuose, tačiau iki galo nesupratęs kiek iš jų yra pažintiniai, nutariau viską išsiaiškinti vietoje. Buvau girdėjęs, jog idėją įrengti tokią laisvalaikio oazę gamtoje buvęs urėdas brandino 25 metus. Gerai idėjai, kaip ir geram stipriam gėrimui pagaminti – reikia laiko, tačiau žemaičiams kantrybės ir užsispyrimo nepristigo. Viską iki smulkmenų apgalvoję ir gavę finansavimą jie Germanto kraštovaizdžio draustinyje įrengė ištisą gamtos parką, kurio ašimi tapo Germanto ežero pažintiniai, pėsčiųjų ir dviratininkų takai.

Germanto ežero pažintinis takas

Atvykus prie ežero asfaltuotu keliu ar nuo Telšių atvesta pėsčiųjų ir dviratininkų jungtimi Germantas pasitinka plačia ežero panorama. Nuo kalvos visas ežeras kaip ant delno, o ant akmenų įrengtuose informaciniuose stenduose laukia pirma pažintis su Germantu. Tai tarsi apšilimas prieš pradedant keliauti miško ir paežerės takais, kurie pavaizduoti automobilių stovėjimo aikštelėje įrengtame stende. Tako rengėjai čia suteikia daug laisvės, gal net ir per daug, nes norintys vieno paženklinto maršruto, jo neras. Pastudijavęs informacinį stendą ir paragintas žvarbaus šiaurės vėjo nestovėti vietoje, pasuku link Lietuvos tūkstantmečio parko, kur, mano nuomone, prasideda Germanto ežero pažintinis takas.

Parkas pasodintas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstančio metų proga, o už jo pasodinimą padėką atsiuntė ir tuometinis Lietuvos Respublikos prezidentas V. Adamkus. Pastaraisiais metais Lietuva minėjo ne vieną apvalų jubiliejų, o žemaičiai kiekvieną jų įamžina ką nors įrengdami prie Germano ežero. Taip ant kalvos atsirado akmeninė skaičių imituojanti skulptūra, skirta Lietuvos valstybės šimtmečiui. Kaip valstybinių progų minėjimas po oficialios dalies persikelia į koncertus ir kitokius šventinius renginius, taip ir Germanto ežero pažintinis takas atidavęs duoklę valstybingumui nuveda į laisvalaikio ir poilsio zonas.

Praėjęs pro ežero paplūdimį, kuris karštomis vasaros dienomis vargu ar sutalpina visus norinčius, takas priveda prie verkiančio Germanto. Ši akmeninė skulptūra yra tarsi pažintinio tako logotipas, simbolizuojanti verkiantį velnią. Nors iš informacinio stendo sunku suprasti kas tai per būtybė, tačiau tako rengėjai vos ne su pasididžiavimu tvirtina, jog Germants yra velnio vardas.

Nors velniai dažniausiai būna neigiamos būtybės, susidaro įspūdis, jog žemaičiai jiems simpatiją jaučia. Gal todėl, kad ir pats Telšių įkūrėjas – milžinas Džiugas su jais draugiškai sugyveno? Geležine kuoka kryžiuočiams galvas knežinusio milžino skulptūra taip pat stovi Germanto ežero pakrantėje. Gedintis savo mylimos Austelės akmeninis Džiugas nebyliai žvelgia į ežero vandenis, kurie radosi tam pačiam velniui akmeniu didelę duobę išmušus.

Įsitikinęs, jog žemaičiai kaip niekas kitas gerai moka iš lūpų į lūpas perduoti legendas, pro vandens malūnėlį sukantį kipšiuką patraukiu toliau. Stendus su legendomis apie milžinus ir velnius keičia informacija apie gamtą, kuri Germanto kraštovaizdžio draustinyje tikrai graži. Pačia ežero pakrante einantis takas jau pats savaime vaizdingas, o stilingi suoliukai, jaunimą ir romantikus viliojančios sūpuoklės ir netikėti atradimai pranoksta išankstinius lūkesčius.

Neįprastai atrodo laiptai į medį, kur nuo įrengtos apžvalgos aukštelės pro medžių šakas galima pažvelgti į ežero tolius arba tiesiog pasisemti energijos apsikabinus medį. Tiesa, ne visi medžiai ją suteikia, kiti priešingai – paima. Todėl norint pasigydyti pirmiausia patariama prisiglausti prie medžio, paimančio energiją, o po to – prie jos suteikiančio. Medžiai gydo, medžiai guodžia, tik kad, pasak S. Paltanavičiaus, mes esame beviltiškai nutolę nuo gamtos. Gal tokie pažintiniai takai kaip šis ir yra būdas vėl suartėti su gamta? O pažinimas – tai pirmasis žingsnis link suartėjimo.

Ar esate pastebėję, kad kas kartą pamatę besikūrenančią ugnį mes instinktyviai ištiesiame rankas link jos? Nepaisant to, kad Germanto ežero pažintinis takas įrengtas draustinyje, čia įrengtos specialios laužavietės, kurios pavadintos ugnies pajautimu. Užsikurkite laužą ir atkurkite ryšį su gamta, tik malkų atsineškite su savimi, nes draustinyje malkauti ne vieta.

Jei žengėte žingsnį suartėti su gamta, tai ženkite dar vieną ir geriau pažinkite save. Būtent savęs pažinimui ir yra skirta paskutinė Germanto ežero pažintinio tako stotelė, kurioje įrengtas energetinis labirintas. Ėjimas labirintu padeda sumažinti stresą ir atsigauti po įtemptos dienos. Mokslininkai mano, jog vaikštant labirintu ir sukinėjantis 180 laipsnių kampu, smegenų pusrutuliai nuolat persijunginėja iš vienos pusės į kitą. Taip smegenys per trumpą laiką labai stipriai dirba, todėl vaikščiojimas labirintu kartais gali daryti stebuklus. Jei jūsų smegenys nori ne dirbti, o pailsėti, vietoje labirinto rinkitės meditacinį namelį. Meditacija yra pats geriausias poilsis smegenims, todėl po 15 minučių iš ten išeisite visai kitu žmogumi.

Ilgio ežero basų kojų takas

Jei Germanto ežero takas stebina vaizdingumu, tai Ilgio ežero takas vilioja jaukumu. Aplink miške telkšantį ežerėlį jau anksčiau buvo įrengtas pažintinis takas, tačiau rengiant visą pažintinių takų kompleksą jis sulaukė atnaujinimo. Čia ne tik vieningo stiliaus informaciniai stendai pastatyti ir liepteliai į ežerą nutiesti. Čia atvažiavus galima visą ežerą ratu apeiti basomis. Medinių lentelių taku, natūralia miško danga, akmenukais ir buomais nuklotas maršrutas kartu yra kartu ir pažintinis takas, todėl čia laukia ir pojūčiai, ir žinios. Niekas nedraudžia basų kojų taku ir pėstiesiems eiti, kuriems kai kur maršrutas atskirtas ir įrengtos fizinio aktyvumo erdvės.

Vasaros dar teks palaukti, todėl kad ir kaip informacinis stendas skatintų nusiauti batus, šįkart to nedarysiu. Medinių lentelių takeliais pro ugnies pajautimo vietą patraukiu pakrante palei ežerą, kuris pavadinimą galėjo gauti dėl ilgos savo formos. Ilgis pelkėja, o jo vanduo rusvas, tačiau tai netrukdo mėgautis vandens pramogomis. Du liepteliai ir persirengimo kabina laukia vasaros sezono atidarymo, o tada jau ir aš su malonumu pasivaikščiočiau basomis, prieš tai ir po to išsimaudęs ežere.

Jei pietrytinė ežero pakrantė yra jauki vieta poilsiui prie vandens, tai vos už kelių šimtų metrų šiauriau plyti pelkė. Palikęs tvirtą pagrindą basų kojų takas toliau veda medinių lentelių taku per pelkę. Už jos ateina eilė akmeniniam grindiniui o po jo pasukus kairiau laukia buomų iššūkis. Ilgio ežero pažintinis takas tikriausiai yra ilgiausias nemokamas basų kojų takas Lietuvoje. Gal čia ir nėra tokios paviršių gausos kaip mokamuose, tačiau natūralios gamtos kraštovaizdžiu jis juos gerokai lenkia.

Jei rytiniame Ilgio krante vasarą girdisi šurmulys ir vandens pliuškenimas, tai vakarinė pakrantė atrodo tarsi ramybės promenada. Vaizdai, kurie atsiveria einant palei vandenį nutiestu medinių lentelių taku, mažai kuo nusileidžia vaizdams, matomiems žinomiausiuose Lietuvos pelkių takuose. Ir akims, ir padams įdomus Ilgio basų kojų pažintinis takas, sukoręs 1,5 kilometro atstumą grįžta atgal į pietrytinę pakrantę. Pažymėtas baltomis pėdomis mėlyname fone jis yra žaismingiausia Germanto ežero pažintinių takų komplekso dalis.

Gamtos ir savęs pažinimo takas

Germanto ir Ilgio ežerus skiria apie 1,5 kilometro atstumas. Tiek prie vieno, tiek prie kito ežero įrengtus takus galima pasiekti prie kiekvieno iš jų privažiavus atskirai. Tačiau ilgai brandintas Germanto pažintinių takų projektas atvėrė dar vieną galimybę susisiekti, sujungęs juos pėsčiųjų takais. Taip atsirado jungtis tarp dviejų pažintinių takų, apjungusi juos į vieną bendrą kompleksą „Germanto pažintiniai takai„. Ši jungtis irgi neliko be pavadinimo ir Žemaitijos nacionalinio parko žemėlapyje pažymėta kaip Gamtos ir savęs pažinio takas.

Kad tas 1,5 kilometro atstumas neprailgtų du ežerus sujungusiuose dviejuose takuose taip pat atsirado dėmesio vertų objektų. Vienas tokių yra garsų terapijos vieta. Čia galima išbandyti kokį garsą skleidžia medis, akmuo metalas ir sukurti savo melodiją. Ne bet kaip barškinkit, bet grokit. Triukšmas žmogų trikdo, o gamtos garsai veikia teigiamai, todėl buvimas gamtoje žmogui naudingas. Netgi rašoma, kad kuo daugiau laiko praleisite miške, vaikščiodami pažintiniais takais, važiuodami dviračiu, tuo rečiau reikės lankytis pas gydytojus.

Klausytis gamtos garsų čia tikrai geros sąlygos. Viena iš tako dalių kviečia išgirsti miške čiulbančius paukščius, kurių lizdų dekoracijos puošia dalį tako. Neįprastai atrodo prie tako pastatytas vabzdžių viešbutis. Mažai beliko namų molinėmis ar medinėmis sienomis ir šiaudais dengtu stogu, kurie vabzdžiams yra geriausi namai. Jiems tenka ieškotis kitų namų, todėl viešbutis klientų nestokoja. Su paukščiais, vabzdžiai ir medžiais supažindinęs Gamtos ir savęs pažinimo takas eina ir pro mistiškiausią vietą – Durbiną. Tai pelkėjantys ežerai dvyniai, kuriems vardas duotas nuo čia gyvenančios pelkių dvasios.

Durbins – tai dar viena akmeninė skulptūra, vaizduojanti čia gyvenančias pelkių dvasias. O netoli jos ir apžvalgos bokštelis pastatytas. Neaukštas ir kuklus, tačiau puikiai įsiliejantis į bendrą Germanto pažintinių takų kompleksą. Šiame komplekse yra ir daugiau takų, vedančių į dar atokesnę Germanto ežero pakrantę, tačiau jie daugiau skirti pasivaikščiojimui, o ne pažinimui.

Komentuokite

Adresas nebus viešinamas. Privalomi laukeliai pažymėti *