„Šalia dvaro” didysis takas – vėl ruduo ir vėl į Kurtuvėnus

Apie Kurtuvos taką Kurtuvėnų regioniniame parke yra daugiau nei 10 pėsčiųjų maršrutų, tarp kurių pats ilgiausias yra Kurtuvos takas. Prasidėjęs Kurtuvėnų dvaro sodybos teritorijoje jis driekiasi miškų ir laukų keliukais bei takais iki pat Geluvos ežero. Tai, ko gero, vaizdingiausia maršruto vieta, kur galima pamatyti kelis ežerus. Apėjęs Geluvos ežerą ratu maršrutas pasuka atgal į […]

Ramūnas Šukauskas

2 min. skaitymo

Apie „Šalia dvaro” didįjį taką „Šalia dvaro” didysis takas tai Kurtuvėnų regioninio parko pėsčiųjų maršrutas, vedantis nuo Kurtuvėnų dvaro sodybos iki Jautmalkės kaimo ir atgal. Einant maršrutu galima aplankyti Ešerinės ežerą ir ozą, pamatyti dar kelis lankytinus objektus, o tuo pačiu pasigrožėti regioninio parko kraštovaizdžiais. Maršrutas ir tako danga „Šalia dvaro” didysis takas yra žiedinės […]

Ramūnas Šukauskas

1 min. skaitymo

Apie Čepkelių mokomąjį taką Čepkelių raistas yra didžiausia aukštapelkė Lietuvoje. Kartu tai yra didžiausia žmogaus ūkinės veiklos nepaliesta teritorija, todėl ji todėl Čepkelių raistas yra ir Natura 2000 tinklo dalis, ir įtrauktas į Ramsar saugomų pelkių sąrašą, ir turi Europos laukinės gamtos teritorijos sertifikatą.Pamatyti ir pažinti šią griežtai saugomą teritoriją galima keliaujant su gidu rezervato […]

Ramūnas Šukauskas

1 min. skaitymo

Apie Ilgio ežero pėsčiųjų trasą Ilgio ežero pėsčiųjų trasa įrengta Žemaitijos nacionaliniame parke Ilgio botaniniame-zoologiniame draustinyje. Maršrutas veda vaizdinga Ilgio ežero pakrante, kurioje šlaite įrengtas paukščių stebėjimo bokštelis. Tai šios trasos akcentas. Kitoje tako pusėje yra Žiedelio ežeras, tačiau prie jo trasa neprieina. Maršrutas paženklintas mėlynos anties simboliais, o kadangi antis žemaitiškai yra „pylė”, tai […]

Ramūnas Šukauskas

2 min. skaitymo

Maršrutas ir tako danga Pėsčiųjų trasa yra žiedinės formos maršrutas, kurio ilgis – 1 kilometras. Jis veda pramintu natūralaus grunto miško taku. Pradžioje į viršų veda laiptai, take yra nedidelių įkalnių ir nuokalnių. Tako ženklinimas ir stendai Trasa paženklinta mėlynos spalvos pilies formos simboliais ant medžių. Trasos pradžioje įrengtas didelis informacinis stendas, o pačiame take […]

Ramūnas Šukauskas

1 min. skaitymo

Apie Palatavio piliakalnį Piliakalnio a ikštelė beveik apvali, 30-33 m skersmens, kiek iškilusiu viduriu. Aikštelės šiaurės vakarinės dalies pakraštyje, nuo piliakalniui nepanaudotos aukštumos pusės, supiltas pusmėnulio formos pylimas žemėjančiais kraštais (20 m ilgio, 12 m pločio ties pagrindu ir 1,5 m aukščio nuo aikštelės). Jo išorinis šlaitas yra 3 m aukščio, leidžiasi į griovį, kuris […]

Ramūnas Šukauskas

2 min. skaitymo

Apie Aukštadvario piliakalnį Piliakalnio šlaitai statūs, 9–15 m aukščio. Aikštelė ovali, rytų-vakarų kryptimi 80 x 50 m dydžio, apjuosta 0,6–2 m aukščio, 14 m pločio pylimu, kuris šiauriniame pakraštyje neišlikęs. Pietryčių pusėje yra Zamkelio arba Pilaitės ežeras, dabar tai Verknės tvenkinio dalis. Piliakalnio rytinėje, pietinėje ir vakarinėje pašlaitėse, 2 ha plote yra III a. – […]

Ramūnas Šukauskas

1 min. skaitymo

Apie Rumšiškių piliakalnį Piliakalnis (arba Kaukapilis) – buvęs piliakalnis ir gyvenvietė Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, Senosiose Rumšiškėse. Piliakalnis buvo Pravienos dešiniajame krante, iš šiaurės, rytų ir pietų juosiamas jos slėnio. Jo pietinė dalis nukasta dar XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. XX a. šeštame dešimtmetyje buvo likusi 15×8 m dydžio aikštelės šiaurinė dalis ir […]

Ramūnas Šukauskas

1 min. skaitymo

Apie Dovainonių piliakalnį Piliakalnis – trikampio formos kranto kyšulys. Šlaitai 9–15 m aukščio, statūs. Dalį piliakalnio nuplovė Nemunas ir Kauno marios. Išliko 1/3 aikštelės (23 m ilgio ir 13 m pločio šiaurinėje, 6 m – vakarinėje dalyje) ir 1/2 pylimo. Aikštelės šiaurės rytų pakraštyje yra 1 m aukščio ir 5 m pločio (prie pagrindo) pylimas. […]

Ramūnas Šukauskas

1 min. skaitymo

Apie Gerulių piliakalnį Gerulių piliakalnis su gyvenviete, vadinamas Zamkumi, Zamkeliu, Mastaltavičių kalnu – piliakalnis ir gyvenvietė Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, Gerulių kaimo šiaurinėje dalyje, kalvoje, tarp dviejų bevardžių upelių. Piliakalnį iš šiaurės, vakarų ir pietų juosia upelių slėniai, rytinėje pusėje yra laukas. Kalva apaugusi medžiais ir krūmais. Šlaitai statūs, 8–11 m aukščio. Aikštelė ovali, apie […]

Ramūnas Šukauskas

1 min. skaitymo

Apie Gedimino (Pilies) kalną? Gedimino kalnas arba Pilies kalnas – erozinė kalva Vilniuje, Neries kairiajame krante, prie Neries ir Vilnios santakos. Aukštis virš jūros lygio – 142 m, santykinis aukštis – 48 m. Tai antropogeniškai performuotas erozinės kilmės kalvaragis, viduramžiais paverstas įtvirtinta piliaviete. Šiaurėje kalną nuo Sapieginės erozinio kalvyno skiria Vilnios žiotys (seniau toje vietoje […]

Ramūnas Šukauskas

1 min. skaitymo

Apie Jankiškių (Panerių) piliakalnį Piliakalnis yra Neries aukštutinės viršsalpinės terasos krašto iškyšulyje, iš šiaurės rytų pusės juosiamas Neries slėnio, o iš kitų pusių – jo daubų, apaugęs mišku. Jo aikštelė trapecijos pavidalo, ištįsusi, maždaug 55 m ilgio, iki 20 m pločio, nelygiu, gerokai žemėjančiu viršumi, apaugusi medžiais ir krūmais. Jos šiaurinėje dalyje yra sena maždaug […]

Ramūnas Šukauskas

2 min. skaitymo