Aukštaitijos bokštai

Pagooglinus galima rasti duomenų, kad pirmasis apžvalgos bokštas Lietuvoje buvo pastatytas dar 2004 metais. Ne taip svarbu ar tiksliai tais metais ir kuris bokštas buvo pastatytas. Svarbiau tai, kad jau daugiau kaip dešimtmetį Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kryptingai tęsia apžvalgos bokštų statymo maratoną valstybės saugomose teritorijose. Parašiau „tęsia” ir suabejojau, ar tikrai tai tiesa, nes paskutiniu metu neaptikau jokios informacijos apie statomus ar planuojamus statyti apžvalgos bokštus. Geriausia būtų jų pačių paklausti, tačiau pradėjus plačiau domėtis apžvalgos bokštais ir juos lankyti, jau ir dabar susidaro netrumpas sąrašas. Jų pastatymo vietos išsimėčiusios po visą Lietuvą. Taip ir nepavyko internete rasti baigtinio jų sąrašo su išsamiu aprašymu kaip juos rasti ir kodėl jų reikėtų ieškoti. Tik vienas kitas kelionių entuziastas savo žemėlapiuose nurodo internete rastus ar gyvai aplankytus bokštus, tačiau tikrasis jų skaičius lieka neaiškus. Gal vietoj to, kad daugiau bokštų pristatyti, vertėtų daugiau dėmesio skirti jų viešinimui ir reklamai, juk statomi jie ne tam, kad juos rastų tik atkakliausi keliautojai ir orientacinių varžybų mėgėjai?

Kaip ten bebūtų, su vis didėjančiu apžvalgos bokštų lankytojų srautu į kelis bokštus įlipau ir aš. Meluočiau, jei sakyčiau, kad nepatiko. Iš aukštai atsiveriantys vaizdai persipynę su nestipriai jaučiama aukščio baime atmintyje palieka teigiamų emocijų pėdsaką. Šiuolaikinė akį traukianti bokštų architektūra tik dar labiau skatina smalsumą ir azartą aplankyti visus dar neatrastus apžvalgos bokštus. Šioje vietoje geriausiai tinka dar nuo studentavimo laikų atmintyje išlikęs posakis, jog geriausias būdas nugalėti pagundą – pasiduoti jai.

Kirkilų apžvalgos bokštas

Ne kiekvienas, pamatęs šį apžvalgos bokštą pasakytų, jog šis statinys yra apžvalgos bokštas. Savo forma ir architektūra primenantis vertikaliai pastatytą, tartum smengančią į žemę, valtį (kanoją), apžvalgos bokštas stovi visai šalia karstinių Kirkilų ežerėlių.

Iš medžio ir metalo konstrukcijų pastatytame bokšte, 30 metrų aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios kaip ant delno matosi karstiniai ežerėliai. Tai prisipildžiusios vandens šalia viena kitos atsivėrusios smegduobės, kurias skiriančioms žemių pertvaroms įgriuvus ežerėliai susijungė į vieną vandens telkinį. Tai ypač vingiuotos kranto linijos vandens telkinys su nedidelėmis salelėmis, pusiasaliais ir kyšuliais.

Nuostabą kelia ir negausi, bet savita ežerėlių gyvūnija. Pagal vandens sudėtį į Islandijos geizerių vandenį panašiame ežerėlių vandenyje gyvena žaliųjų ir purpurinių sieros bakterijų kolonijos, todėl laimingiausi lankytojai net plika akimi gali pamatyti rausva spalva nusidažantį vandens paviršių. Be populiarių Lietuvos vandenų žuvų Kirkilų ežerėliuose aptinkamos menkės, kurios, spėjama, čia patenka per požeminius vandens kanalus.

Vietiniai sako, kad apylinkėse turbūt nėra nei vienos sodybos, kurioje nebūtų smegduobė atsiradusi. Vien dėl šios priežasties Kirkilų apžvalgos bokšto statybos kainavo brangiau. Prieš tai reikėjo kruopščiai ištirti žemės gelmes, kad vieną dieną smengančios valties formos bokštas tikrąja to žodžio prasme neprasmegtų.

495 000 eurų – tiek kainavo šis apžvalgos bokštas. Sukurtas išskirtinės architektūros statinys, suteikė galimybę pasižvalgyti į Kirkilų ežerėlius iš aukštai, o sprendžiant pagal sutiktų lankytojų skaičių – investicija pasiteisino. Gal net ir naudos vietiniams atneštų, jei vienas kitas iniciatyvesnis gyventojas sugalvotų ledais ar šaltu vandeniu prie bokšto paprekiauti. Tebūnie ir už trigubą kainą, vis tiek atsirastų kas perka. Kad ir tie patys aukščio bijantys lankytojai, belaukdami savo drąsių bičiulių atsigaivintų sėdėdami bokšto apačioje įrengtame amfiteatre.

Rubikių apžvalgos bokštas

Anykščių regioninio parko teritorijoje, pietiniame Rubikių ežero krante prie kelio, vedančio iš Burbiškių į Mačionis, stovi Rubikių apžvalgos bokštas. Stovi jis Bijeikių kaime, todėl viename kitame internetiniame šaltinyje gali būti ir Bijeikių bokštu vadinamas. Bokštas neaukštas, jo aukštis siekia vos 15 metrų, tačiau Debeikių, Leliūnų ir Alantos bažnyčių bokštus leidžia matyti 163 metrų aukščio kalva, ant kurios viršaus ir stovi šis bokštas.

Tai vienas lengviausiai randamų apžvalgos bokštų – pro jį veda asfaltuotas kelias, kuriuo važiuojant nepastebėti jo neįmanoma. Pastebi jį ir prie Rubikių ežero apsistoję poilsiautojai. Bokšte apstu ne tik vasarotojų su saulėje perdegusiais kūnais, bet ir garsiai dainas traukiančių bei alkoholio kvapą skleidžiančių kompanijų. Kai jūra iki kelių tai ir aukščio baimės, matyt, nebelieka.

Nors bokštas ir nėra aukštas, nuo jo atsiveria gražus vaizdas į Rubikių ežerą. Vienas didesnių Lietuvos ežerų, kuriame yra net 16 salų. Matosi jos ir nuo bokšto kartu su šalia ežero stūksančiu Bijeikių piliakalniu.

Žvalgantis į kitas puses, kiek užmato akys, banguoja javais ir kitokiomis kultūromis užsodinti laukai.

Šis apžvalgos bokštas turėtų patikti bijantiems aukščio – jis nėra aukštas, tačiau nuo viršaus padovanoja pakankamai gražius Rubikių ežero ir aplinkinių apylinkių vaizdus.

Sartų ežero apžvalgos bokštas

Šiuo metu tai trečias pagal aukštį apžvalgos bokštas, aukščiu nusileidžiantis tik Mindūnų ir Anykščių šilelio medžių lajų tako apžvalgos bokštams. Bendras bokšto aukštis siekia 36 metrus, tačiau pati apžvalgos aikštelė įrengta 3 metrais žemiau.

Skirtingai nuo kitų apžvalgos bokštų, kurių statybai panaudoti ES struktūrinių fondų pinigai, šis pastatytas privačios bendrovės „Rokiškio sūris” iniciatyva ir lėšomis 2003 metais. Kaip rašoma, privačioje teritorijoje stovintis bokštas iš pradžių buvo tik 22 metrų aukščio. Matyt, pristigus gerų vaizdų ar atsiradus laisvoms lėšoms, bokštas paaukštintas iki 33 metrų. Lankytojams verta žinoti, kad bokštas turi lankymo valandas – kasdien nuo 9 iki 22 val.

Neabejotinai, tai daugiausiai ekstremalių pojūčių suteikiantis apžvalgos bokštas. Jei kituose bokštuose kojos pradeda virpėti stovint viršuje, tai čia ypatingą nesaugumo jausmą sukuria lipant aplink koloną apsivijusiais sraigtiniais laiptais už neaukštų turėklų atsiverianti erdvė. Ne be reikalo prie automobilių aikštelės kabo perspėjimas, jog neblaivūs lankytojai į bokštą gali būti neįleidžiami.

Niekas ten mūsų blaivumo netikrino, o ir neblaivių nematėm (priešingai, nei Rubikių apžvalgos bokšte), gal todėl, kad šį bokštą surasti gerokai sunkiau. Važiuojant keliu Obeliai – Zarasai privažiavus Sartų ežerą yra posūkis link Barštėnų kaimo (šis bokštas dar vadinamas, pagal kaimą, ir Barštėnų apžvalgos bokštu). tačiau jo privažiuoti nereikia. Vos už kelių šimtų metrų išsukus iš pagrindinio kelio stovi neišvaizdžios iškabos, sakančios, jog pasukę kairėn privažiuosite sodybą „Žiogelis” ir apžvalgos aikštelę. Čia ir reikia sukti, o privažiavus „Žiogelio” sodybą, nuo jos teks šiek tiek pėsčiomis paeiti. Pasakysiu tik tiek, kad paieškoti bokšto ir įveikti aukščio baimę tikrai verta. Nuo bokšto viršaus atsiveriančius vaizdus drįsčiau pavadinti įspūdingiausiais.

Nuo bokšto puikiai matosi prieš 14 tūkst. metų tirpstančio ledyno suformuoto ir plačiai išsišakojusio ketvirto pagal dydį Lietuvos ežero – Sartų ežero vandenys. Sartų ežeras, kurio vardu pavadintas čia esantis regioninis parkas, savo forma primena šakotą medį, kurio kamienas beveik 13 kilometrų nutįsęs iš šiaurės į pietus, o nuo kamieno į abi puses tarsi linkstančios šakos atsišakoja rinos su už jų telkšančiais „atitrūkusiais” mažais ežeriukais. Patį Sartų ežerą jau nuo XIX a. garsina kiekvieną žiemą ant užšalusio ežero rengiamos Sartų žirgų lenktynės.

Ramų vasaros vakarą žvalgytis į ramų Sartų ežerą ir jo apylinkes tikras malonumas. Vaizdais galima mėgautis ir atsisėdus arba jei kojas pakerta aukščio baimė.

Aukščio suvokimas, žiūrint iš apačios į viršų ir iš viršaus į apačią, skiriasi kardinaliai.

Sunku atsigrožėti vaizdais, kai po ramų ežero vandenį lyg maži vabaliukai su valtimis irstosi poilsiautojai, o ežero paviršius tarsi veidrodis atspindi vingiuotas, miškais apaugusias pakrantes ir mėlyną, be jokio debesėlio, dangų.