Apie Naujasodžio–Varkalių piliakalnius
Naujasodžio–Varkalių piliakalniai, dar vadinami Nausodžio ar Varkalių piliakalniais, o vietinių – tiesiog pilalėmis, stūkso Plungės rajone, kairiajame Babrungo krante, Gandingos kraštovaizdžio draustinyje. Kartu su Gandingos piliakalniu jie sudaro unikalų archeologinį kompleksą – vienintelę vietą Lietuvoje, kur tokiame nedideliame plote stūkso net penki piliakalniai.
Pažintinio tako gale netoli vienas kito stūkso du piliakalniai. Aukštesniojo, vadinamo Pilale arba Apieros kalnu, šlaitai siekia 16 m, viršuje yra nedidelė, 14 × 16 m aikštelė, o šlaite išlikusios dvi terasos. Netoliese plyti didelis, 110 × 54 m papilys, kuriame 2007 m. rasta keramikos ir akmeninis grindinys. Trečiasis, Varkalių piliakalnis, stūkso tame pačiame krante priešais Gandingos piliakalnį, vos 350 m nuo jo. Jo ovalią, 26 × 33 m aikštelę saugo 3 m aukščio pylimas ir 25 m pločio griovys. Visi piliakalniai datuojami I tūkstantmečiu – XIII a. ir priklausė kuršių Ceklio žemei.
Manoma, kad Varkalių vardas kilęs iš „vario kalėjų“: nuo VI a. čia gyvenę kuršiai prekiavo gintaru su Romos imperija, o iš ten atvežtą žalvarį meistrai-varkaliai paversdavo puošniomis sagėmis, apyrankėmis ir žiedais. Gandingos apylinkių piliakalniuose stovėjo medinės pilys iš ąžuolinių rąstų, o rasti ietigaliai, kirviai, kalavijai, dalgiai, pjautuvai, girnos ir grūdai liudija ir kovas, ir kasdienį žemdirbių gyvenimą.
Manoma, kad pilalės tarnavo ne tik gynybai, bet ir senajam tikėjimui. Vietos žmonės pasakoja, kad du upės slėnyje, vadinamame Astreikio lanka, esantys piliakalniai turėjo savo paskirtį: ant vieno pavojaus metu būdavo uždegama ugnis, o kitas buvo šventvietė. XX a. pradžioje ant jos dar gulėjo daug maždaug metro pločio kubo formos ritualinių akmenų, tačiau per Pirmąjį pasaulinį karą gyventojai juos suskaldė ir panaudojo statyboms.
Apie Pilalę pasakojama, kad joje degė šventoji ugnis ir augo didžiulis ąžuolas, o kalne esą slypi lobis arba kadaise stovėjo šventovė. XX a. pradžioje čia lankęsis archeologas Liudvikas Kšivickis rašė, kad kalnas primena beveik taisyklingą trikampę piramidę.
XIX a. pabaigoje vaizdingą Babrungo slėnį pamėgo Plungės dvaro savininkas kunigaikštis Mykolas Oginskis. Rugsėjo pabaigoje čia su gausiu svečių būriu būdavo švenčiamos jo vardinės – Mykolinės, o ant pilalės tarp mistinių akmenų grojo garsusis Plungės dvaro orkestras. Jame penkerius metus mokėsi groti jaunasis M. K. Čiurlionis. Susižavėjęs jo kūriniais, kunigaikštis paskyrė jaunuoliui stipendiją mokytis muzikos Varšuvoje – tai nulėmė Čiurlionio likimą. Astreikio sodyboje jaunasis kompozitorius turėjo kūrybinę studiją, o 1909 m. Babrungo slėnį dažnai lankė su žmona Sofija Čiurlioniene-Kymantaite.
Kur yra Naujasodžio–Varkalių piliakalniai?
Piliakalniai yra Plungės rajone, netoli Gandingos, prie krašto kelio 166 Plungė–Vėžaičiai. Automobilį galima palikti aikštelėje prie Gandingos piliakalnio ir pėsčiųjų tiltu per Babrungą pereiti į kairįjį krantą. Nuo Gandingos piliakalnio iki Naujasodžio–Varkalių piliakalnių veda Gandingos piliakalnio pažintinis takas. Prie piliakalnių galima privažiuoti ir iš kitos pusės: Varkaliuose nuo Plungės–Kulių kelio reikia sukti dešinėn į Ramunių gatvę ir važiuoti iki automobilių stovėjimo aikštelės. Nuo ten iki piliakalnių keli šimtai metrų pėsčiomis.
Naujasodžio–Varkalių piliakalniai iš arti
