Atrastas iš naujo – Panevėžys

Gyvename su savo įsitikinimais kol gyvenimas nepriverčia jais suabejoti. Tačiau pokyčiai gali vykti ne tik tada, kai būna sunku, kai patiriame krizę, bet ir kai leidžiame sau būti atviresniais. Atviresniais kitų nuomonėms, atviresniais naujoms žinioms, patirtims, kitiems žmonėms. Taip nutiko su Panevėžiu. Miestu, kuris neatrodė kažkuo patrauklus, kol neapsilankiau naujame muziejuje Stasys Museum ir kol nesulaukiau kvietimo mieste praleisti visą dieną. Atvirumas nugalėjo ir nuomonė apie Panevėžį pasikeitė. Tarsi atradau Panevėžį iš naujo. Praeitų metų rudens kelionė surinkta ir sudėta į vieną vietą. Gal pravers. Gal kita Jūsų kelionės kryptis gali būti Panevėžys?

1 sustojimas – Kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“

Skaistakalnio parke, buvusioje poeto Juozo Čerkeso sodyboje, 2023 metais pradėjo veikti naujas ir modernus kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“. „Pragiedrulių“ kūrybiškumo centre aktyviai veikia penkios skirtingos meninių krypčių studijos: dailės, fotografijos, taikomojo teatro, tekstilės dizaino bei audio-video. Kiekviena jų turi po vieną kuratorių, kurie kasdien atveria duris lankytojams, supažindindami juos su savo srities ypatumais.

„Pragiedruliai“ vargu ar bus įdomūs išmaniųjų telefonų turėtojams, kurie naujų technologijų dėka geba daryti tikrai aukštos kokybės nuotraukas, o štai fotografijos entuziastams, kuriems patinka išgauti fotografiją be jokių skaitmeninių technologijų – čia turėtų patikti.

Kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ ne ta vieta, kur verta užsukti šiaip, lankantis Panevėžyje. Tačiau norint labiau pasigilinti į vieną iš meno krypčių, pabendrauti su bendraminčiais ar išbandyti savo kūrybiškumą – „Pragiedruliuose“ turėtų patikti.

2. Sustojimas – Čerkeso dvaro interaktyvus turistinis maršrutas Skaistakalnio parke

Tai, kad Skaistakalnio parke įsikūręs kūrybiškumo centras, pavadintas „Pragiedrulių“ vardu, nėra atsitiktinumas. Yra tiesioginė sąsaja su čia gyvenusiu sodybos šeimininku Juozu Čerkesu-Besparniu. Bėda tame, kad jo pavardė visai negirdėta. Sako, net ir retas panevėžietis galėtų pasakyti kas toks buvo Čerkesas-Besparnis. Smalsu sužinoti daugiau?

Skaistakalnio parke sukurtas interaktyvus turistinis maršrutas, supažindinantis su šiuo tautos patriotu, poetu, publicistu. Biografijos paprastai nebūna tos istorijos, kurios labai žavi, nebent esi istorijos mylėtojas, faktų ir datų fanatikas. Tačiau čia – kitas atvejis. Kūrybiškumo centras pasitelkė visą savo kūrybiškumą ir sukūrė tikrai įtraukų maršrutą. Su profesionaliai įgarsintomis scenomis ir virtualios realybės elementais. Tereikia skenuoti QR kodus ir mėgautis pažintimi su Čerkesu-Besparniu. Maršrute yra 12 stotelių, maršruto ilgis nesiekia 2km. Galima apsilankyti bet kada ir turiningai praleisti laiką Skaistakalnio parke. Tiks ir suaugusiems ir vaikams, tereikia pasirinkti gerą orą.

3. Sustojimas – Stasys Museum

Apie šį muziejų išgirdau iškart po jo atidarymo. „Kodėl toks muziejaus pavadinimas? Kas tas Stasys?” – minčių buvo įvairių. Akivaizdu, jog apie Stasį Eidrigevičių tada nežinojau beveik nieko. Tąkart nusipirkau bilietą su ekskursija ir tai buvo pats geriausias sprendimas. Sužinoti Stasio gyvenimo ir kūrybos istoriją, matyti jo darbus ir tuo pačiu suprasti po metaforomis slepiamas idėjas – įsimenanti patirtis. Jas pamatyti, interpretuoti savaip ar ieškoti kažko dar daugiau. Turbūt toks tikras menas ir yra – klausimai, į kuriuos atsakymus kiekvienas turi rasti pats, pamąstymai, kurie neturi pabaigos. Savotiškas maistas smegenims, kuris ne visiems suprantamas ir priimtinas.

„STASYS MUSEUM yra daugiau nei muziejus. Tai namai, kuriuose gyvena Stasio Eidrigevičiaus kūryba.” – taip save pristato pats muziejus. Išties, be savitais bruožais išsiskiriančios kūrybos įspūdį palieka ir pats muziejaus pastatas. Jame be pastovios Stasio Eidrigevičiaus ekspozicijos veikia ir laikinos parodos. Lankantis muziejuj antrą kartą buvo eksponuojama Hermann Nitsch kūryba, sukelianti dar daugiau minčių ir iššaukianti įvairių nuomonių.

Muziejaus rūsyje yra ne kiekvienam prieinama meno kūrinių saugykla, tačiau į naujai duris atveriantį nekomercinio kino teatrą „Garsas” galės užsukti kiekvienas. Laisvai galima lankytis ir ant stogo esančioje terasoje.

Kodėl verta aplankyti Panevėžį? Seniau į tokį klausimą butų buvę sunku atsakyti, nors tame mieste yra ką pamatyti ir ką veikti. Tačiau dabar pagrindinę priežastį įvardinti lengva, tai – STASYS MUSEUM.

4. Sustojimas – J. Miltinio dramos teatras

Kad pamatyti, ko galima pasiekti talento ir reiklumo dėka, reikia užsukti į Juozo Miltinio teatrą Panevėžyje. Tik šį kartą ne spektaklio pažiūrėti, o su teatro užkulisiais susipažinti. Aišku, viskas prasideda ir viskas baigiasi pačiu Miltiniu. Nuo jo darbo pradžios teatre iki darbo kabineto su vaizdu į aikštę, kurioje stovi paminklas jam. Ilga istorija kaip tas paminklas atsirado ir kodėl ant galvos galima įžiūrėti ragus.

Ekskursiją vedantis aktorius Laimutis Sėdžius – geras pasakotojas. Kaip ir dera geram aktoriui, sugebančiam vaidinti dingus elektrai teatre ar kolegai pamiršus tekstą. O žiūrovams atrodo, kad viskas taip ir buvo sumanyta. Išradinga ir profesionalu, bet tas pasiekiama sunkiu darbu. Rekvizitų ir grimo kambariuose, rūbų sandėly, virš scenos ir po ja galima susipažinti su tuo, kaip gimsta spektakliai, kaip vyksta darbas už scenos. Smagu pamatyti užkulisius, bet dar įdomiau pasiklausyti užkulisinių istorijų. Jas aktorius pasakoja visos ekskursijos po Juozo Miltinio dramos teatrą metu.

5. Sustojimas – Cukraus fabrikas

Pramonė yra Panevėžio identiteto dalis, todėl kol tebestovi senieji pramoniniai kompleksai, pilni to laikmečio artefaktų ir istorijų, verta juose apsilankyti. Vienas tokių kompleksų, atvėrusių duris lankytojams – Panevėžio cukraus fabrikas.

Buvusiame administraciniame pastate veikia Arno Funko paroda. Tai vokiečių kilmės tarpukario modernaus funkcionalizmo architektas, kurio vienas iš projektų ir yra Panevėžio cukraus fabrikas. Įėjęs vidun atsiduri tarsi banke. Ir nuojauta neapgauna, cukraus fabriko administracinis pastatas pastatytas pagal banko pastato Tauragėje projektą. Viduje galima aptikti daug ne tik praktiškų, bet ir estetinių sprendimų. Anot Funko, funkcionalumas, patogumas ir grožis turi derėti.

Galima pasivaikščioti po fabriko administracijos kabinetus, vis dar alsuojančius tuo laikmečiu, sukeliančius nostalgiją ir parodančius, kaip toli pažengėme į priekį. Neatskiriama apsilankymo cukraus fabrike dalis – pasakojimai. Tai istorijos apie stebuklingai į savo vietą grįžusį buhalterio stalą, apie čia dirbusių žmonių prisiminimus ir apie saldžias darbo ir gyvenimo sąlygas (tiesiogine ir perkeltine prasme).

6. Sustojimas – Staniūnų dvaro sodyba

Kitados Staniūnų dvaras buvo didelis ir turtingas, valdomas garsios vokiečių Keyserlingų giminės. Dabar atvažiavus į dvarvietę ištaigingų dvaro rūmų nesimato, bet akį patraukia dailiai restauruotas pastatas akmeninėmis sienomis. Tai buvusios dvaro arklidės, kuriose istoriniu interjeru išsiskiriančiose menėse vyksta degustacijos ir kulinarinio paveldo vaišės. Tai vieta, kur galima paragauti dvariškos virtuvės patiekalų, pasiklausyti dvariškų istorijų. Norit sužinoti kaip atrodydavo dvarininko diena? Kada ir ką jis valgydavo?

Keldavosi dvarininkas aštuntą ar devintą ryte ir pusryčiams išgerdavo šviežių sulčių bei puodelį kavos ar arbatos. Lėkštėje būdavo vienas kitas vaisius, uoga ar skrebutis. Po valandėlės dvaro vaistinėlėje išlenkdavo taurelę stipresnio gėrimo ir užsiimdavo savais reikalais. Pietūs dvare būdavo tikrai gausūs, su šaltais užkandžiais, sriuba ir desertais. Karštų patiekalų būdavo ne vienas. Praėjus maždaug valandai po pietų ateidavo eilė „komfitiūram” – saldumynam. Vakarėjant (apie 5 valandą) ateidavo laikas „faifokliokui” – kavai, arbatai ar stipresniam gėrimui. Vakarienė nebūdavo tokia gausi kaip pietūs, tačiau užsitęsus vakaronei prireikdavo ir naktipiečių. Turbūt aišku, kodėl sekančios dienos pusryčiai nebūdavo gausūs.

Šį kartą svečiuojantis Staniūnų dvaro sodyboje užteko sočių pietų. Su sriuba, karštu patiekalu, desertu ir Krupniku. Sako, jis – lietuviškas gėrimas, lietuviai patys išmoko distiliuoti stipriuosius gėrimus. Buvo skanu ir įdomu. „Skanios dvaro istorijos” – taikliai pavadinta edukacija.

7. Sustojimas – Bistrampolio dvaras

Po dvariškų vaišių priklauso ir dvariška nakvynė.

Bistrampolio dvaras – puiki vieta apsistoti. Ryte laukia gausus pusryčių stalas, bet po dvaro sodybą siūlau pasivaikščioti dar prieš pusryčius. Kai dar ramu, gaivu, gražu.