Išvažiavom į kalnus. Tuos kalnus gal geriau kalvomis vadinti reikėtų, nes jie net 300m aukščio nesiekia, bet Lietuvoje už juos nieko aukštesnio nėra. Visi, kuriems geografijos pamokos nesukeldavo sunkumų, gerai prisimena, kad aukščiausia Lietuvos vieta yra ant Juozapinės kalno. Šis kalnas, kuris geriausiu atveju į nedidelę kalvą panašus, yra netoli Baltarusijos sienos už 30 km nuo Vilniaus plytinčioje Medininkų aukštumoje. Šios aukštumos paskutinis  ledynmečio ledas taip ir nepasiekė, todėl šios aukštumos reljefas yra senesnis už kitų Lietuvos aukštumų ir nuo jų skiriasi. Šiems skirtumams išsaugoti įsteigtas Juozapinės geomorfologinis draustinis. Draustinio teritorijoje, vos už poros kilometrų nuo Medininkų, privažiuojam Juozapinės kalną, prie kurio tvarkinga automobilių stovėjimo aikštelė įrengta ir per pasodintą Medininkų aukštumų ąžuolyną takeliai link kalvos viršaus nutiesti.

Juozapinės kalnas

Juozapinės kalno viršuje stūkso akmuo – paminklas LDK karaliui Mindaugui. Nereikėtų tikėtis čia užlipus pamatyti įspūdingų panoramų. Kadangi tai ne vieniškas iškilęs kalnas (kalnu vadinti net nelabai liežuvis verčiasi) o tik kiek aukščiau visos Medininkų aukštumos iškilusi kalva, žvalgantis aplink nežinodamas ir nesuprastum, kad čia yra beveik aukščiausias Lietuvos taškas.

Juozapinės kalnas

Kalvos papėdėje prie kelio pastatytas paminklas pirmąjam Lietuvos karininkui Antanui Juozapavičiui, žuvusiam kovose su bolševikais. Kovotojas už laisvę 1919 metais savo 25-ojo gimtadienio dieną buvo nušautas Alytuje.

Juozapinės kalnas

Juozapinės kalva aukščiausios Lietuvos vietos titulu puikavosi iki pat 2004 metų, kai Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai nustatė, kad netoliese esanti kalva yra vienu metru aukštesnė. Ir ne tik ji, Kruopynės kalva taip pat pasirodė šiek tiek aukštesnė ir paliko Juozapinės kalvą trečioje vietoje. Nuo 2004m. oficialiai aukščiausia Lietuvos vieta yra kalva Aukštojas, kurios aukštis – 293,84m. Ji yra vos už kilometro nuo Juozapinės kalno ir puikiai matoma nuo jo.

Aukštojo kalnas

Vardas šiai kalvai suteiktas mitologinis, kadangi Aukštojas buvo senovės lietuvių aukščiausioji dangaus dievybė. Karūnuota aukščiausia Lietuvos vieta Aukštojo kalva gavo ne tik simbolinį pavadinimą, bet ant jos pastatytas ir medinis apžvalgos bokštas.

Aukštojo apžvalgos bokštas

Nuo bokšto prieš akis atsiveria Medininkų aukštumos kalvos besibaičiančios tolumoje žaliuojančiais miškais. Kai kurie iš jų, tikriausiai, jau Baltarusijos teritorijoje auga. Iki jos nuo čia vos keli kilometrai. Beje, kaimynai netoli Lietuvos esančioje Ašmenos aukštumoje turi kiek aukštesnę, virš 300 metrų virš jūros lygio iškilusią kalvą, kuri ir yra aukščiausia Baltarusijos vieta. Ne kalnų šalis ir Baltarusija.

Aukštojo apžvalgos bokštas

Kosminių GSM technologijų dėka išmatavus tikslius aukščius ši kalva iš niekieno nežinomos tapo aukščiausiu Lietuvos kalnu Aukštoju. Per dešimtmetį apžvalgos bokštas pastatytas, takeliai, suoliukai ir informaciniai stendai įrengti, net Dalios Matulaitės sukurta skulptūrinė kompozicija Aukuras čia rado vietą. Tikrai pasistengta, kad kiekvienam čia atvažiavusiam pastovėti aukščiausioje Lietuvos vietoje, būtų ne tik įdomu, bet ir malonu.

Aukštojo kalnas

Sekantis mūsų sustojimas – Medininkų gyvenvietė. Dar Gedimino laikus menanti gyvenvietė garsiausia čia stovėjusia pilimi, kuri prieš kelis metus sutvarkyta, atstatyta ir dabar kviečia užeiti visus norinčius. Pagal plotą Medininkų pilis yra pati didžiausia gardinė pilis buvusios LDK teritorijoje, o statyta ji buvo XIV a.

Medininkų pilis

Priešingai nei dauguma kitų to laikotarpio pilių, kurios buvo statomos ant stačių šlaitų, upės krantų ar kitose, gynybai palankiose vietovėse, Medininkų pilis sumūryta beveik lygioje vietoje, o vieninteliu gynybiniu barjeru be tvirtų akmeninių sienų buvo aplink pilį iškastas griovys su vandeniu. Nepaisant to, pilį kryžiuočiai savo kronikose vadino rimta kliūtimi, o tos kliūties pagrindinė priežastis yra ne patogi padėtis ar stiprūs įtvirtinimai, tačiau ypač narsūs ir atsidavę pilies gynėjai. Matyt todėl Medininkų pilis yra valios ir pasiryžimo ginti tėvynę simbolis.

Medininkų pilis

Jei anksčiau teko vaikščioti po nepjautą žolę ir dairytis į pilies sienų liekanas, tai dabar vaizdas stipriai pasikeitęs. ES lėšomis sutvarkyta pilies aplinka, atstatytas 27 metrų aukščio gynybinis bokštas ir jame įrengtas muziejus, į kurį patenkti galima sumokėjus 1,74 Eur. Per 5 aukštus išsidėsčiusiame muziejuje eksponuojami archeologiniai radiniai, ginklai ir kiti karybos reikmenys, sidabro dirbiniai ir buvusio LR prezidento A. Brazausko medžioklės trofėjai.

Medininkų pilis

Bokšto viršuje yra apžvalgos aikštelė su vaizdu į pilies kiemą ir šalia įsikūrusią Medininkų gyvenvietę.

Medininkų pilis

Nuo 2004 metų Medininkų pilis priklauso Trakų istorijos muziejui, kuris ne tik tvarko pilį, bet ir sieka ją paversti turistams patrauklia lankytina vieta. Pilies teritorijoje esančiame administracijos pastate galima ledų ar kavos nusipirkti, o reikalui esant ir tualetu pasinaudoti. Nepraeikit pro šalia pastato atremtą akmenį – tai musulmoniškas antkapinis akmuo, ne bet kur tokių pamatysi.

Medininkų pilis

Išėjus pro pilies vartus, pro medžius kairėje pusėje matosi medinė Medininkų bažnyčia. Sakoma, kad Medininkuose buvo pastatyta viena pirmųjų bažnyčių Lietuvoje. Ne kartą atstatyta, bet gaisrai ir karai vėl ją Tnuniokodavo. Dabartinė medinė bažnytėlė statyta 1931 m., ne taip jau ir senai lyginant kokio amžiaus šalia stovinti pilis sulaukė.

Medininkų bažnyčia

Paskutinės lankytinos vietos – Medininkų žudynių vietos tenka važiuoti ieškoti jau už Medininkų gyvenvietės, kur prie kelio Vilnius – Minskas stovi naujas muitinės postas. Iki pat žudynių vietoje pastatyto memorialo privažiuoti negalima, todėl kelis šimtus metrų tenka paeiti pėsčiomis. Netoli pasienio posto esančioje EMSI degalinėje bandau pasitikslinti, kur tiksliai rasti ieškomą vietą, bet darbuotoja pasirodė tokiems klausimams atspari, sako, niekada ten nebuvau, nežinau kur yra. Nesvarbu, kad tiesioginį memorialio matomumą nuo degalinės riboja tik įvažiavimo į Baltarusiją laukiančių vilkikų eilė.



Medininkų žudynių vietoje, kur 1991 metų liepos 31 dieną siekdami destabilizuoti padėtį pasienyje ir reikšdami pasipriešinimą paskelbtai LR nepriklausomybei omonininkai užpuolė ir nužudė 7 pasienio darbuotojus, stovi memorialas su visų jų pavardėmis. Išgyventi tąkart pavyko tik vienam – Tomui Šernui.

Medininkų žudynių vieta

Greta memorialo, apdengtas stikliniu apsauginiu gaubtu, stovi muitininkų namelis, kurio viduje ir vyko žudynės. Iš anksto nesusitarus į namelį patekti neišeis, o dėl ekskursijos reikia kreiptis į Muitinės muziejų.

Medininkų žudynių vieta

Sėdam į automobilį ir lenkdami į Akropolį apsipirkti, o gal į Palangą atostogauti vykstančius baltarusius grįžtam į Vilnių. Grįžimą paįvairinam išsukdami iš tiesaus kelio ir pravažiuodami vieninteliu Lietuvoje Tuputiškių serpantinu. Aukštutinį ir Žemutinį Pavilnį jungiantis akmenimis grįstas serpantinas nutiestas XX a. pradžioje ir yra įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą. Kelio dangos būklė tik patenkinama, bet pats serpantinas nors ir neilgas, bet serpantinu vadinamas ne be reikalo.

Tuputiškių serpantinas

Buvom lietuviškuose kalnuose, važiavom lietuvišku serpantinu, tai ne Alpės ir net ne Tatrai, bet vistiek smagu. Džiaugiamės tuo ką turim.

Taip pat bus įdomu...

2 komentarai

Atsakyti

Labai įdomu. Patikslinkite info: Išgyventi tąkart pavyko tik vienam – Tokui Šernui. Vardas turbūt Tomas turėtų būti.

Atsakyti

Ačiū už pataisymą. Taip ir būna, kai patingiu perskaityti ką parašiau…

Komentuokite

Adresas nebus viešinamas. Privalomi laukeliai pažymėti *