Turiu tokį keistą įprotį- nakvoti mėgstu savo lovoje, todėl man patinka vienos dienos kelionės. Trakuose nebuvau labai seniai, o ir kibinų skonį esu pamiršusi. Pats Dievas liepia keliauti į Trakus! Ne aš viena tokia protinga, nes didelis „Kautros“ autobusas šiandien išvažiuoja pilnas. Prieš išvažiuojant iš miesto, mus dar papildomai sustabdo…keleivių kontrolė. Taip taip- ir tarpmiestinius […]
Tęsiu aplankytų piliakalnių sąrašą, kuris sudarytas atsitiktine tvarka. I dalį galima rasti čia:Aplankyti Lietuvos piliakalniai – I dalis Žemosios Panemunės piliakalnis Nors palei Nemuną dešiniuoju krantu einantis kelias laikomas vienu vaizdingiausių kelių Lietuvoje, gražių vietų galima rasti ir Užnemunėje. Viena tokių – Žemosios Panemunės piliakalnis. Prie kelio tarp Mikytų ir Kriūkų stūksantis piliakalnis pritaikytas lankymui, […]
Į Aukštaitijos nacionalinį parką nusileidau tarsi iš kosmoso. Visą kelią važiuodamas klausiausi Christopher Paolini audioknygos „Miegoti jūroje žvaigždžių”. Tai mokslinės fantastikos romanas apie kur kas labiau pažengusią žmoniją nei dabartinis mūsų pasaulis. Apie nežemiškų būtybių paieškas, kurių rezultatas tampa romano ašimi. Detalumo nestokojanti knyga įtraukia realistiškomis fantazijomis ir nenuspėjamu siužetu. Romanai nėra mėgstamiausias žanras, tačiau […]
“Graži tu savo dangaus mėlyne!”,- rašė Maironis. Esame turtingi keturiais metų laikais. Žygių su Vilniaus universiteto žygeivių klubo nariais metu išmokau mylėti žiemą. Taip taip, tą žiemą, kuri ir šalta, ir šlapia, ir slidi… Elektrėnuose buvau žiemą prie stiprios minusinės temperatūros ir mane labai sužavėjo šaltoje žiemos rankoje sugniaužta gamta. Pasižadėjau pati sau čia būtinai […]
Prieš metus atvažiavęs į Gelgaudiškio dvarą papuoliau tarsi į statybos aikštelę. Tiesa, tvarkė ne patį dvarą, o dvaro parką ar dvaro miško parką (nežinau, kaip čia tiksliau būtų sakyti). Domėjausi, kaip bus su pažintiniu taku, tačiau užtikrinto atsakymo negavau. Visgi labai nenusiminiau, nes sužinojau, jog ant dvaro rūmų stogo yra įrengta apžvalgos aikštelė ir joje […]
Sugalvojau suskaičiuoti piliakalnius. Ne visus, esančius Lietuvoje, bet tuos, kuriuos aplankiau. Neturėjau ir neturiu tikslo aplankyti juos visus, ar kuo daugiau, tačiau keliaudamas po Lietuvą nevengiu sustoti ir užkopti ant pakeliui esančio piliakalnio viršaus. Dauguma jų bus vieni įspūdingiausių, žinomiausių ir pritaikytų lankymui senovinių gynybinių statinių. Toks piliakalnių žemėlapis su sąrašu gal taps dingstimi jų […]
Atėjo laikas į pažintinių takų žemėlapį įtraukti Vyžuonas. Tai miestelis Utenos rajone, įsikūręs prie Vyžuonos upės. Kurį laiką reklamuoti šį kraštą reikia atsargiai – dėl kelio Vilnius-Utena remonto tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų toliau. Keliaujant nuo Kauno nepatogumai negresia, todėl Utenos kraštas sunkiau pasiekiamas tik sostinės gyventojams ar keliaujantiems pro ją. Šiems tenka rinktis – išbandyti […]
Kirkilų karstiniai ežerėliai yra tikra Biržų krašto įžymybė. Pasižiūrėti į juos turistai keliauja ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Nenorėčiau spėlioti, kiek atvykusiųjų labiau vertina čia esančios gamtos unikalumą, o kiek tiesiog mėgaujasi nuo apžvalgos bokšto atsiveriančiu vaizdu, tačiau apsilankymas Kirkiluose visų pirma asocijuojasi su apžvalgos bokštu. Tikrai, vaizdas nuostabus, ypač saulei leidžiantis […]
Kamšos pažintinis takas atsirado, galima sakyti, pažintinių takų bumo pradžioje. Kažkas taką draustinyje paklojo, kažkas informacinius stendus pastatė, dar kažkas pavadino šią vietą Kamšos pažintiniu taku ir paskleidė apie tai žinią per žiniasklaidą. Taip ir papuolė ratu per draustinį einantis takas pažintinių takų žemėlapyje. 2017 metais take stovėjo 4 informaciniai stendai, vienas iš kurių buvo […]
Į Aleksandriškes atvykusius lankytojus pasitinka Artūras ir Aleksejus. Jie ir yra čia įkurto basakojų tako šeimininkai. Supažindina, kokie iššūkiai laukia take, kokių taisyklių reikia laikytis. Jokių ypatingų sąlygų nėra, tačiau kol pramoga nauja, šeimininkai kiekvieną priima asmeniškai. Toks entuziazmas ir energija verslo pradžioje ne ką mažiau vertas išteklius nei pinigai, todėl galima prognozuoti, jog ši […]
Iki mėlynių festivalio dar beveik mėnuo, bet uogos jau prisirpo. Didelės, daug ir prie pat kelio – nors imk ir skink. Neatsispyriau, sustojau ir prisirinkęs kelias saujas suvalgiau. Kai paskutinį kartą buvau Lekėčiuose, mėlynių festivalis buvo ką tik pasibaigęs, o uogų matėsi vos viena kita. Tąkart eidamas Lekėčių pažintiniu taku stebėjausi, koks čia mėlynių festivalis […]
Biržų kryptis „Kų tujė” – kas čia per pavadinimas? Turbūt koks nors biržietiškas slengas, nes kavinė tokiu pavadinimu įsikūrusi Vytauto gatvėje Biržuose. Šį pavadinimą įvedus į paieškos sistemą bene aukščiausiai pasirodo nuoroda į barbarizmų žodynėlį. Ne, ačiū, man geriau meniu parodykit, nes atvažiavęs iš Vilniaus į Biržus jaučiu, jog skrandis spėjo visus vėlyvuosius pusryčius suvirškinti. […]