Vaikas vis klausia: kada ruduo ateis?Jau ruduo, – sakau.O tai kodėl lapai nuo medžių nekrenta, – logišką klausimų seką dėlioja toliau jis.Todėl kad šiltas ruduo, – atsakau, bet ir pats jaučiu, kad toks atsakymas aiškumo vaikui nepridėjo. O ruduo tikrai šiltas. Net per švelniai pasakyta, kad šiltas, nes antrąjį rugsėjo savaitgalį temperatūra pakilo gerokai virš […]
Pradedam dulkėtą savo kelionę į Mikierių girininkiją. Dulkių buvo daug, nes tik mažą kelio atkarpą važiavom asfaltuotu keliu. Vos tik išvažiavus iš Svėdasų senuoju Svėdasų – Šimonių keliu paskęstame dulkėse. Tiesa, neilgam, nes nuvažiavus apie kilometrą, kur šis kelias kertasi su Anykščiai – Salos žvyrkeliu, stabtelim prie šalia sankryžos stovinčios baltos mažos koplytėlės. Ją apie 1854 […]
Pažintinį taką, kurio ilgis siekia vos pusę kilometro net liežuvis neapsiverčia vadinti pažintiniu taku. Pažintiniu takeliu pavadinčiau, gal net atskirą tokią kategoriją reikės padaryti tinklaraštyje. Čia dar tik ateities planai, o dabar jį vadinsiu taip, kaip vadinamas jis Krekenavos regioninio parko internetinėje svetainėje – pėsčiųjų mokomasis pažintinis „Girinio takas”. Tame pačiame internetiniame šaltinyje teigiama, jog […]
Važiuojant buvusiu Karališkuoju vieškeliu, kuris kadaise jungė Vilnių, Trakus, Birštoną ir Kauną, neprivažiavus Aukštadvario stabtelti priverčia Strėvos įgriuvos ženklas. Vieniems Strėvos įgriuva tai lankytinas objektas, kurio apžiūrėjimas neužtrunka ilgiau nei keliolika minučių, kitiems gi – tik viena iš keleto, po Spindžiaus mišką vedančio Žaliojo pėsčiųjų tako, stotelių. Kai kur šis takas minimas kaip pažintinis, nors pačio […]
Interneto platybėse užmatėm tokį pažintinį taką Valkininkuose, kurio pavadinimas nei apie taką ką pasako, nei labai jau vilioja apsilankyti. Pavadintas jis „Žodis girios draugui” ir įrengtas Santakos miške , Šalčios girininkijoje prie vaizdingų Merkio upės vingių (taip ir liko neaišku Santakos ar Santakio miškas, nes prie miško stovi lentelė su užrašu „Santakos miškas”, o pačiame […]
Nustelbtas vieno už kitą garsesnių ir įdomesnių Dzūkijos, Žemaitijos ir Aukštaitijos lankytinų vietų ir objektų Suvalkijos kraštas sulaukia mažesnių turistų srautų. Bet tai nereiškia, kad čia nėra nieko įdomaus. Pasirodo, kad čia yra ne tik vertų dėmesio gamtos kampelių, dvarų ar kultūrinio palikimo, gerai paieškojus galima atrasti ir pažintinių takų. Tikriausiai vietiniams jie neatrodo labai […]
Varėnos miesto pakrašty, prie kelio, vedančio į Marcinkonis, stovi voveraitės formos medinis stendas, informuojantis, kad čia prasideda Žiežulio pėsčiųjų takas. Vienur jis sveikatingumo taku vadinamas, kitur kaip pažintinis įvardijamas, bet teisingiausia tiesiog pėsčiųjų taku vadinti. Jis buvo įrengtas siekiant sukurti palankesnes sąlygas aktyvų poilsį mėgstantiems turistams bei Varėnos miesto gyventojams, nors, atrodo, kokių ten dar […]
Pasitaikė proga trumpam apsilankyti Tytuvėnų regioniniame parke ir pažintį su šiuo parku pradėsiu nuo 2 čia stovinčių apžvalgos bokštų. Pastaraisiais metais apžvalgos bokštams Lietuvoje dygstant kaip grybams po lietaus Tytuvėnų regioninis parkas pasistengė, kad jo teritorijoje tokie bokštai būtų net du. Pirmasis jų, pastatytas 2007 metais, stovi visai netoli Tytuvėnų ant Kokmaniškės (Majako) kalno, tai […]
Atradome šiek tiek kitokį pažintinį taką. Gal tas kitoniškumas vien tik mums pasirodė, bet Sirvėtos regioniniame parke, Šventos gyvenvietėje įrengtas lankytojų centras ir prie jo prasidedantis pažintinis mitologinis takas tarsi susilieja į vieną visumą. Juos apjungia bendra tema – mitologija. Vis dar laikausi principo, kad kiekvienas pažintinis takas vertas atskiro įrašo, todėl šį mitologinį taką […]
Ką jums sako pavadinimas Šavaša? Jei negyvenate Zarasų apylinkėse, o geografija nėra jūsų silpnybė – belieka tik spėti, kad tai miestelio, upės ar kitoks lietuviškas vietovardis. Iš tiesų, Šavaša tai upelis šiaurės rytų Lietuvoje, ties Antaliepte įtekantis į Šventosios upę. Beveik 20 kilometrų ilgio upelis išskirtinis tuo, kad žemupyje teka aukštais ir stačiais šlaitais raižytu […]
Prieš kurį laiką tyrinėjome didžiausio Lietuvoje regioninio parko, Labanoro regioninio parko vakarinę dalį – Mindūnų apylinkes. Šįkart, nors ir turėdami mažiau laiko (tą laiką mums riboja artėjantis škvalas), važiuojame į pačią Labanoro girios glūdumą. Ten, prie pagrindinio girią kertančio kelio Molėtai – Ignalina įsikūrusi Labanoro gyvenvietė. Įsikūrusi ji prie Labanoro ežero, bet turbūt labiausiai Labanoro […]
Išvažiavom į kalnus. Tuos kalnus gal geriau kalvomis vadinti reikėtų, nes jie net 300m aukščio nesiekia, bet Lietuvoje už juos nieko aukštesnio nėra. Visi, kuriems geografijos pamokos nesukeldavo sunkumų, gerai prisimena, kad aukščiausia Lietuvos vieta yra ant Juozapinės kalno. Šis kalnas, kuris geriausiu atveju į nedidelę kalvą panašus, yra netoli Baltarusijos sienos už 30 km […]