
Pirmasis balandžio savaitgalis prasidėjo pokštais. Balandžio 1-osios proga papokštauti sau leidžia net žiniasklaida, kurioje tarp rimtų naujienų atsiranda ir vienas kitas išgalvotas pranešimas, kuriuo, žiūrėk, naivesnis ir patiki. Tačiau smagiausią pokštą iškrėtė gamta, kuri šį pavasarį nelepinusi šiluma taip pašildė, kad savaitgalį buvo galima nusivilkti ne tik striukę, bet ir kitus viršutinius šiltesnius apdarus. Buvo […]

Jei atvirai, tai vietovardį Bireliai prieš savaitę išgirdau pirmą kartą. Neabejoju, kad pusė vilniečių, išgirdę šį pavadinimą pakraipytų galvą, nenutuokdami net kurioje pusėje jų ieškoti, dar koks trečdalis būtų apie juos girdėję ir durtų pirštu į Žaliųjų ežerų pusę. Tik tie, kurie 76 maršruto autobusu važiuoja iki paskutinio sustojimo ir dar sovietiniais laikais Dievo užmirštame […]

Pirmąjį kovo savaitgalį atsidūrėm Marijampolėje. Tai miestas, kuriame, kaip vietiniai sako, įrengtas gražiausias Lietuvoje parkas, o saulei nusileidus miesto savivaldybės pastatas sužiba trimis lietuviui brangiausiomis spalvomis. Garsiais turistiniais objektais negalintis pasigirti miestas daugeliui tautiečių yra ne kelionės tikslas, bet kryptį į Suvalkų pusę nusakantis orientyras. Nieko naujo nepasakysiu, Lenkijoje pigiau. Į Lenkiją apsipirkti važiuoja ne […]

Nuo Vilniaus pusės beveik privažiavus Švenčionis įsikūrusi Cirkliškio gyvenvietė. Bene labiausiai Cirkliškio pavadinimą garsina čia stovintis dvaras. Statytas jis XIX a. pradžioje ir priklausė bajoriškai ir turtingai Mostovskių giminei. Sakoma, kad čia pats Rusijos imperatorius Aleksandras lankėsi, po dvaro sodą vaikščiojo ir arbatą gėrė. Klasicistinio stiliaus dvaro pastatas matosi nuo plento, iki kurio veda gražiai […]

Dzūkijos nacionalinis parkas žiemą apsigaubia ramybe. Po miškus nebraido uogautojai ir grybautojai, baidarininkų mėgiamas sraunias Dzūkijos upes sukausto ledas, o mėgautis gamta išdrįsta tik patys ištikimiausi jos gerbėjai. Net laukuose ir pamiškėse tūnančių sodybų duris saugo iš lauko įkabintos spynos, o sniegu nukloti nedideli keliukai ir takeliai išpėduoti laukinių žvėrelių pėdsakais. Žmogus čia retas svečias žiemą. […]

Pirmąjį 2017-ųjų žygį pradedam Karoliniškėse – kosminiame rajone. Septintąjame dešimtmetyje statytas rajonas išsiskiria ne tik gamtos reljefu, bet ir gatvių bei parduotuvių pavadinimais, kurie specialiai parinkti siekiant Karoliniškes dar labiau išskirti iš kitų rajonų. Saturno, Merkurijaus, Kometos parduotuvės, Kosmonautų, Mėnulio, Sietyno gatvės sovietmečiu Karoliniškių gyventojams tapo kasdieniškais pavadinimais. Po Nepriklausomybės atkūrimo dalis pavadinimų buvo pakeisti, […]

Nors dar Senovės Egipte prieš Kristaus gimimą dieną buvo puošiami namai, o Kalėdų eglės puošimo tradicijos pradėtos minėti Vokietijoje Martino Liuterio laikais, pagal oficialius duomenis pirmą kartą Kalėdų eglė buvo papuošta mūsų kaimynystėje – Rygos mieste. 1510 metais Rygos Rotušės aikštėje pastatyta eglė buvo papuošta popierinėmis gėlėmis. Nuo to laiko eglių puošimas Kalėdų proga plito […]

Vaikščiojimas pažintiniais takais tai tarsi liga, kuri kartais nuveda į tokias vietas, kur dar važiuojant link tikslo tako galvoje jau apsigyvena nerami mintis kaip pavyks grįžti atgal. Taip atsitiko visai prieš pat Naujuosius metus ieškant Aukštaitijos giriose pasislėpusio pažintinio tako. Nuo nuolatinio lietaus pažliugęs miško kelias, vedantis Kupiškio miškų urėdijai priklausančiu Žvirblionių mišku, vis siaurėja, […]

Taip jau atsitinka, kad kai kurios lankytinos vietos nors ir yra pašonėje, bet jų lankymas vis atidedamas ir atidedamas. Taip buvo ir su Ribiškių pėsčiųjų trasa, besidriekiančia pietrytinėje Vilniaus miesto dalyje. Trūkdavo tai laiko, tai noro įveikti šią 6 kilometrų trasą. Tačiau vieną snieguotą gruodžio laisvadienį staiga atsiradusių keletą laisvų valandų nusprendėm praleisti Pavilnių regioniniame […]

Po advento laikotarpio lietuviai atsigriebia su kaupu. Šeimos švente tapusios Kalėdos praiseda dar guodžio 24-osios vakarą, kai dažnuose namuose Kūčių stalą nukloja 12 patiekalų vakarienė. Nors, pasak Nijolės Balčiūnienės, anksčiau vadovaujantis Mėnulio kalendoriumi pakakdavo ir 9 patiekalų, šiais laikais lietuviai Kūčių valgių pasiruošia gerokai virš 12. Savaime aišku, kad reikia paragauti kiekvieno patiekalo, todėl dažnas […]

Ramiai plukdydamas vandenis per Dzūkijos miškus, maždaug nuo Punios Nemunas staiga pradeda raitytis kaip gyvatė. Darydamas keletą kilpų Nemunas teka stačiašlaičiu slėniu, kurio šlaituose ošia girios, o vietomis atsiveria vaizdingos atodangos. Būtent šiose vietovėse – vidurupyje, Lietuvos upių tėvas yra pats gražiausias, o šiam nuostabiam gamtos kampeliui išsaugoti buvo įkurtas Nemuno kilpų regioninis parkas. Ką galima pamatyti […]

Siauru ir šiek tiek duobėtu miškų ir laukų keliuku privažiuojam nedidelę automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje, tvarkingai statant, gal kokie keturi automobiliai tilptų. Aikštelė aptverta nužievintais rastais, o rastų galuose išdeginti puikuojasi ir visus atvykusius pasitinka miško gyventojų paveikslėliai. Tikriausiai čia ir bus tas Pauolios miško takas. Čia pat prasideda ir gilyn į mišką veda medinių […]