Parnidžio pažintinis takas prasideda Tylos slėnyje. Vos išlindus iš pušų apsupties prie tako įrengtas pirmasis informacinis stendas ir koplytstulpis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimai. Tačiau kur kas labiau dėmesį traukia slėnio viduryje stovintis 5 metrų aukščio medinis krėslas. Tai meninė skulptūra, ant kurios gali užsilipti kiekvienas panorėjęs. Ir skirta ji milžinei Neringai, kuri anot kelias versijas turinčios legendos, nešiodama prijuostėje smėlį ir supylė Kuršių Neringą. Milžinė Neringa čia tikrai išlikusi visų atminty, kadangi arčiau miško praeitais metais atsirado dar viena jai skirta meninė instaliacija – „Milžinės piršto antspaudas“.

Supažindinęs su Kuršių Nerijos kūrėja pažintinis takas kopia į Parnidžio kopą – bene įspūdingiausią milžinės supilto smėlynų pasaulio vietą. Tai iš kopagūbrio smėlio supustytas gūbrys, po savimi palaidojęs ne tik miškus ir gyvenvietes, bet ir senasias parabolines kopas. Tik suformavus apsauginį kopagūbrį dėl savo šviesumo baltosiomis vadinamos kopos nustojo judėti. O ir pats Parnidžio pavadinimas reiškia „kalną prie Nidos“ ar „perėjusį Nidą“.

Takas 52 metrų aukščio kopos viršūnę pasiekia stačiais mediniais laiptais. Jie artimiausiu metu turėtų pavirsti ne taip staigiai aukštyn kylančiu taku, pareikalausiančiu mažiau ištvermės. Nors ir keisis maršrutas, įspūdingiausia pažintinio tako vieta tikrai išliks. Tai Parnidžio kopos viršus, nuo kur galima pasitikti iš vandens patekančią ir į vandenį nusileidžiančią saulę. Būtent dėl plačių horizontų kopos viršus buvo išrinktas kaip tinkamiausia vieta įspūdingam akmeniniam saulės laikrodžiui – kalendoriui. Beveik 14 metrų aukščio ir 36 tonas sveriantis obeliskas ne tik tiksliai rodo esamą laiką, bet kartu atspindi svarbiausius gamtos reiškinius, mėnulio fazes, šventes ir kitą kalendorinę informaciją. Neatsilaikęs prieš uraganą, bet vėliau atstatytas jis yra pats didžiausias saulės laikrodis Baltijos šalyse.

Kopa yra Parnidžio pažintinio tako stotelė, kurioje galima užsibūti ilgiau. Keliaujant taku veikiausiai neteks pamatyti saulėtekio ar saulėlydžio, tačiau pasižvalgyti po Rusiją siekiančius smėlio tolius yra visos galimybės. Prie pat saulės laikrodžio įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria vaizdas į Mirties slėnį. Tai vieta, kur daugiau nei prieš 100 metų vokiečiai laikė prancūzų karo belaisvius. Šie gyveno ir dirbo nežmoniškomis sąlygomis, daugelis neištvėrę mirė, o Mirties slėnis tapo jų kapais. Neseniai Parnidžio kopos įkalnėje atsirado ir daugiau prancūziškų akcentų. Pušelių paunksmėje prie kelio pastatyta belaisviams atminti skirta paukščio skulptūrėlė, o link jos prieš vėją einantis sustingo prancūzų rašytojas, filosofas Jeanas Paulas Sartre. Rojaus prieangiu jis pavadino šią vietą, į kurią galima žvelgti įsitaisius ant didelių suolo formos krėslų.

Tame rojaus prieangyje lengva užsimiršti ir užsibūti, tačiau Parnidžio pažintinis takas dar ne viską parodė. Pagal stenduose pateiktą schemą jis nuo Parnidžio kopos šlaito viršumi pasuka link Nidos. Kraštovaizdis bematant keičiasi, tačiau jis ne ką mažiau įspūdingas nei prieš tai matytas. Rytuose raibuliuoja Kuršių marių vanduo, o sulig kranto linija į kalną kyla žaliuojančių pušelių jūra. Paskendęs toje žalumoje žybsi Nidos švyturys ir kaip kokios kadagio uogos vietomis kyšo raudoni namų stogai. Tikru kraštovaizdžio akcentu tampa į marias išlindęs Nidos uosto molas, kuris nuo marių bangų saugo buriuotojų laivus. Šios vietos įtraukimas į Patricios Schultz knygą „1000 vietų, kurias turite pamatyti prieš mirtį“ atrodo kaip savaime suprantamas dalykas.

Palei Parnidžio kopą įrengti medinių lentelių takai baigiasi ir toliau pažintinis takas persikelia ant smėlio. Jis tarsi geras vietinis gidas parodo gražias panoramas atveriančias vietas, kurias didysis turistų srautas aplenkia. Ne visi suolai tokie prabangūs, kaip kopos viršuje, tačiau kitu kampu pasirodanti Parnidžio kopa, dėmesio centre atsiduriantis Neringos krėslas ar artėjant vis didėjantis Neringos uostas nenustoja stebina vis nauju rakursu matomu kraštovaizdžiu.

Paskutinė tako dalis veda sodintu pušynu, tarsi leidžianti atslūgti sukilusioms emocijoms. Kelis kartus pro medžius šmėsteli Nidos švyturys, link kurio besidriekiantis maršrutas baigiasi sutikęs Taikos gatvę. Vos 1,7 kilometro ilgio Parnidžio pažintinis takas yra trumpas, bet itin vaizdingas maršrutas po saugomą teritoriją. Teritoriją, kurią saugo ne tik Kuršių nerijos nacionalinis parkas, bet ir UNESCO.

Vienas komentaras

Atsakyti

Puiki apžvalga, labai smagu ir naudinga skaityti jūsų įspūdžius, kelias vietas ir pats aplankiau, apie kurias perskaičiau bloge. Ačiū už tai, ką darote

Komentuokite

Adresas nebus viešinamas. Privalomi laukeliai pažymėti *