Sezono uždarymui studentiškas pasivaikščiojimas

Aplenkiau laiką, o gal tiksliau Vilniaus miesto savivaldybę, nes vienas iš kaip grybų mieste pridygusių pėsčiųjų takų pasirodė  dar nepaženklintas. Vaikštau Saulėtekyje ir ieškau stendo, žyminčio K5 Studentų tako pradžią, o jo kaip nėr taip nėr. Nieko tokio, juk dar ne iš tokių situacijų galima rasti išeitį turint išmanųjį telefoną rankose. Kaip šuniukas ieškodamas vietos savo tualetui vaikščiodamas ratais daugmaž atrandu tą vietą, kur kažkada stovės stendas su žemėlapiu.

Kodėl takas pavadintas Studentų vardu atspėti nesunku. Pradžioje jis veda per studentų miestelį pro VGTU ir VU fakultetus, pro Niujorku ir Kamčiatka vadintus studentų bendrabučių rajonus.

Studentiškos duonos valgyti čia neteko, todėl šios vietos pokyčius galima pamatyti tik pažvelgus į senas nuotraukas. O pokyčiai dideli, nes greta renovuotų universiteto pastatų akį traukia modernumu alsuojantys naujų pastatų fasadai.

Įspūdingiausiai atrodo Vilniaus universiteto biblioteka, už kurios išskirtinės architektūros sienų slepiasi apie 1000 tonų knygų. Išsiskiria biblioteka ne tik knygų kiekiu, bet ir moderniai įrengtomis vidinėmis erdvėmis ir naudojamomis pažangiomis technologijomis. Sunkiai suvokiamas kontrastas kaip pasikeitė mokslo sąlygos per paskutinius 30 metų.

Tarpušvenčiu studentų miestelis miega: automobilių stovėjimo aikštelės tuščios, universiteto auditorijos ir bendrabučiai užrakinti, o plačia studentų miestelio alėja daugiausiai vaikščioja tėvai su savo atžalomis, kurie galbūt po gero 20-mečio varstys šių universitetų duris. Tiesi ir plati pėsčiųjų alėja nuveda tiesiai prie Antakalnio gatvės, pagrindinės Antakalnio transporto arterijos.

Nuo seno Antakalnis buvo Vilniaus priemiestis prie svarbaus kelio į Rytus. Vėlesniais laikais didikai šiame priemiestyje kūrė savo rūmus ir rezidencijas, o sovietiniais metais jau būdamas Vilniaus rajonu Antakalnis buvo ta vieta, kur architektai ir statybininkai nestokojo eksperimentų pradėję naują daugiabučių statybos erą. Dauguma jų buvo statomi prie pagrindinės Antakalnio gatvės, palei kurią toliau veda Studentų tako pėsčiųjų maršrutas.

Šio tako maršrutas nepanašus į Šiaurinį ar Šeškinės taką, kurie nemažai vingiuoja miegamųjų rajonų kiemas. Studentų tako maršrutas beveik tiesia linija kirtęs studentų miestelį, toliau tęsiasi palei tiesią Antakalnio gatvę, todėl net ir be nuorodų ir žemėlapių nėra kur pasiklysti.

Vilniaus savivaldybė kaip reikšmingus šio tako objektus vardija tik mokslo įstaigas: Studentų miestelis, Vilniaus universiteto biblioteka, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija ir Vilniaus inžinerijos licėjus, už kurio paliekame intensyvaus eismo Antakalnio gatvę ir leidžiamės link Neries. Čia baigiama formuoti kairiojo Neries kranto žalioji zona, per driekiasi ką tik nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai.

Rodyklės skelbia, kad išilgai Neries eina Paupio takas, o vienoje vietoje kaip nelauktai atsirado, taip nelauktai ir dingsta Sodų takas. Apie Studentų taką jokios užuominos. Pro apgenėtus medžius prasišviečia patvinę Neries vandenys, o kitoje pusėje virš medžių iškyla Žirmūnų mūrai. Tvarkyti čia dar yra ką, bet smagu, kad randasi dar viena laisvalaikiui ir poilsiui skirta miesto erdvė.

Tik netoli Šilo tilto stovi informacinis stendas apie šio Neries kranto įdomybes: tai pačiam profesoriui etnologui L. Klimkai konsultuojant įrengtas saulės laikrodis ir akmenų labirintas „Vijūnė”.

Greta įrengta dar viena įdomybė, tačiau apie ją jokios informacijos nėra.

Už gero kilometro pasirodo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobiliai. Tai gaisrinės ir bendrosios pagalbos centro pastatas, kurį galima apžiūrėti vieną kartą per metus (OpenStreetVilnius 2017).

Jau pačioje pabaigoje Studentų takas per Šilo tiltą persikelia į kitą Neries krantą, kur netoli tilto esančiame sustojime jis ir baigiasi. Kodėl Studentų vardu pavadintas takas nuveda į Žirmūnus ir kodėl būtent ten baigiasi, klausti reikia jo sumanytojų. Kita vertus, kažkur jis baigtis turi. Visame maršrute, kurio ilgis 4,2 kilometro, nepavyko pamatyti nei vienos užuominos apie taką, o vienintelis informacijos šaltinis yra Vilniaus miesto savivaldybės pėsčiųjų takų žemėlapis https://maps.vilnius.lt/takai/.

Šiuo 4 kilometrų pėsčiųjų maršrutu užsibaigia 2017 metų aktyvaus laisvalaikio sezonas. Kaip visada norai buvo didesni už galimybes, todėl prie sekančių metų planų prisideda ir šių metų nepraeiti takai ir neaplankytos vietos. O kur dar naujai įrengiami takai, tokie kasdienės ir laisvalaikio pėsčiųjų trasos Vilniuje. Laukia naujas vaikščiojimo ir atradimų sezonas, kurio pabaigoje teks rašyti laišką į Laplandiją ir prašyti naujų batų. Kas žino, gal Kalėdinis stebuklas įvyks. Juk svarbiausia tikėti.