Apie Lopaičių piliakalnį
Lopaičių piliakalnis Rietavo savivaldybėje – dalis Lopaičių etnomitologinio komplekso, kurį galima pavadinti didžiausia senąja šventykla po atviru dangumi Lietuvoje.
Piliakalnis iškilęs aukštame kyšulyje dešiniajame Aitralės krante, jo statūs šlaitai siekia 27 m. Spėjama, kad XIII a. čia stovėjo žemaičių kunigaikščio Vykinto pilis Tvarmenė, o netoliese 1251 m. vyko Tverų mūšis, kuriame buvo sužeistas Mindaugas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia, dar vadinamas Leibiškių ar Tverų piliakalniu.
Pasakojama, kad žemaičiai čia paslėpė iš Čingischano ordos atkovotus lobius, kurių nepavyks rasti iki 2243 metų.
Nuo automobilių aikštelės iki piliakalnio – vos keli šimtai metrų. Kylant stačiu šlaitu laipteliais, už nugaros atsiveria medžiais apaugęs upelio slėnis, o nuo viršaus akimis aprėpi nemažą dalį Žemaitijos. Apačioje virš vandens nutiestas lentų takas veda prie šaltinio, kuriam priskiriamos gydomosios galios.
Kur yra Lopaičių piliakalnis?
Piliakalnis yra prie senojo Tverų–Varnių plento. Automobilį galima palikti aikštelėje, nuo kurios rodyklės veda prie šaltinio ir Lopaičių pažintinio tako pradžios. Apie 2 km ratu einantis takas jungia piliakalnį, šaltinį ir senosios šventvietės akmenis kitapus upelio.
Lopaičių piliakalnis iš arti
