Pagramantis ir 4 jame kabantys tiltai

Pagramančio regioninio parko logotipe pavaizduota upė ir kabantys tiltai. Net ir be žodžių aišku, kas šioje saugomoje teritorijoje yra vertinga. Kartą apsilankęs Akmenos pažintiniame take, kurio maršrutas veda per du kabančius tiltus, pagalvojau, kad dėl jų šis takas puikiai reprezentuoja Pagramančio regioninį parką. O atsitiko taip, kad radau dar geriau. Pagramantyje yra dar vienas pėsčiųjų maršrutas, kuriuo einant tenka pereiti keturiais kabančiais tiltais. Daug pasakantis ir jo pavadinimas – „Per kabančius tiltus”.

Štai taip, prie keturių Pagramančio regioniniame parke esančių pažintinių takų prisijungė ir dar vienas – pėsčiųjų maršrutas „Per kabančius tiltus”. Tikrai yra čia ką veikti mėgstantiems pasivaikščioti. O kur dar Akmenos ir jūros upių santakos apžvalgos bokštas? Nebetenka prasmės posakis, kad Pagramantis yra geras sustojimas pakeliui link jūros. Šiame regioniniame parke pakanka veiklų ir įdomių vietų kelioms dienoms, todėl į Pagramantį reikia planuoti atskirą kelionę. Jei taip ir nusprendėt daryti, pėsčiųjų maršrutas „Per kabančius tiltus” bus puiki pradžia.

Orientyras labai aiškus – medinė Pagramančio bažnyčia. Priešais ją yra automobilių stovėjimo aikštelė, o jos pakraštyje pastatytame informaciniame stende pavaizduoja maršruto schema. Yra trumpa informacija apie taką, išvardinti lankytini objektai. Nuskenavus QR kodą galima žemėlapį parsisiųsti. Ko dar reikia? Na nebent didesnio informacinio stendo, kad iš tolo būtų galima matyti. Situacija aiški, galima eiti per gatvę, nes pirmasis lankytinas objektas – Pagramančio bažnyčia.

Čia stovintys maldos namai buvo kelis kartus atnaujinti, bet išlaikė XVIII a. Žemaitijos liaudiškos architektūros bruožus. Šventorių juosiančioje akmeninėje tvoroje įrengtos Kryžiaus kelio stočių koplytėlės. Jei bažnyčia atrakinta, įėjus galima pamatyti barokinius altorius ir medinį interjerą. Tikra Pagramančio puošmena. Toliau maršrutas pasuka link Pagramančio piliakalnio, o ėjimo kryptį galima matyti ant stulpelio, stovinčio prie tos pačios automobilių aikštelės. Beje, būtent tokie stulpeliai ir bus pagrindiniai maršruto kelrodžiai tolesniame kelyje.

Pagramantį esu keliskart pravažiavęs, todėl einant smagu pasidairyti. Yra laiko atkreipti dėmesį į kiekvieną skulptūrą, paminklą, namą. Štai ir šis, stovintis prie pat kelio, kuriame gyveno Juozas Mažeika ir Jonas Mažeika. Vienas iš jų buvo knygnešys, kitas – operos solistas. Tiek tos informacijos ir yra ant pastato sienos pritvirtintose lentelėse. Kaip tik čia prisimenu P. Cvirkos kūrinį „Pagramančio šnekučiai”. Nepamenu, ar esu jį skaitęs, o tuo labiau – apie ką jis, bet būnant Pagramantyje smegenys sugalvojo iš atminties ištraukti bet kokią informaciją, susijusią su šiuo vietovardžiu.

Priekyje jau matosi piliakalnis, o prieš jį į kitą Akmenos upės pusę nutiestas kabantis tiltas. Juo teks eiti vėliau, o dabar priėjęs piliakalnį suku dešinėn. Palei Gramančios upelį einantis takas maždaug už 400 metrų turi atvesti iki Meilės akmens. Ten atsisėdus ant suolelio galima klausytis paukščių čiulbėjimo, upelio čiurlenimo ir meilėje prisipažinti. Gyvai, be telefonų, jei šiais laikais dar taip būna. Pakeliui link ten yra pirmasis kabantis tiltas maršrute, iš karto už taip vadinamų meilės vartų. Nenumokit ranka į šią atkarpą, savotišku lietuvišku mikro kanjonu einantis takas tikrai smagus. Ir tas zuikis upelyje įdomiai atrodo. Gal net už Meilės akmenį įdomiau.

Nuo Meilės akmens reikia grįžti atgal ir kopti į Pagramančio piliakalnį. Jame buvo rasta senovės Romos moneta. Visa informacija ir legenda apie piliakalnį parašyta informaciniame stende. Nebloga miestelio panorama atsiveria nuo jo viršaus, net ir apžvalgos bokšto nereikia. Tai dar ne viskas. Paėjus kelis šimtus metrų prieš akis atsiveria gilus Akmenos upės slėnis su vos įžiūrima vandens juosta. Ne tiek upė maža, kiek šlaitas apžėlęs, todėl nuo atodangos viršaus apačioje Akmenos daromas vingis vos įžiūrimas. Pagramančio atodanga nėra maža, jos aukštis siekia 30 metrų ir žvelgiant nuo jos tolyn tas tikrai jaučiasi.

Laiptais nusileidęs žemyn maršrutas toliau eina gatve, kol dešinėje pusėje pasirodo antrasis kabantis tiltas. Pasukęs dešiniau prieinu Akmenos vingio poilsiavietę, iš kurios matosi puikus vaizdas į atodangą iš apačios. Jos viršuje ką tik buvau. Iš Akmenos vingio galima grįžti tik tuo pačiu taku, kuris eina palei upę. Neužilgo priekyje atsiveria atvira renginiams skirta erdvė – stadionas su vasaros estrada, o takas pavirsta į tikrą alėją su 12 zodiakų ženklų. Kalviškų saulučių kompoziciją 2019 metais sukūrė Kęstutis Plyskaitis.

Pagramantis nėra prabanga tviskanti gyvenvietė, tačiau sutvarkytos ir prižiūrimos viešosios erdvės, žydintys gyventojų gėlynai, gražios kalviškos kepsninės ar dailios pavėsinės kiemuose kuria patrauklaus ir jaukus miestelio įvaizdį. Lietuva prasideda ties savo gyvenviete, ties savo kiemo vartais. Tikiu, kad smagu ne tik pasivaikščioti po puoselėjamą gyvenvietę, smagu ir gyventi. O kur dar per miestelį vingiuojanti Akmena su visais kabančiais tiltais? Smagu Pagramantyje.

Jau trečiu kabančiu tiltu einu į kairįjį Akmenos krantą ir priėjęs pagrindinį kelią suku link dar vieno tilto. Tai vienintelis maršrute ne kabantis, o paprastas, eismui skirtas tiltas. Juo vėl grįžtu į dešinįjį upės krantą. Vėl maršrutas veda gatve. Vienoje pusėje šniokščia per slenksčius srūvantys Akmenos vandenys, kitoje – palei gatvę išsidėsčiusios sodybos. Ir taip kelis šimtus metrų, kol priekyje vėl prieinu kabantį tiltą. Ketvirtą, paskutinį šiame maršrute.

Ant kitapus tilto stovinčio stulpelio užrašyta „bažnyčia”. Tai maršruto „Per kabančius tiltus” pradžia ir pabaiga. Iki ten visai netoli. Visiškai nesijaučia nueito 6 kilometrų atstumo. Maršruto ilgis yra 5 kilometrai, tačiau praktiškai gavosi daugiau. Beveik visada taip būna, net ir neklaidžiojant. Jei toks atstumas per didelis, galima jį gerokai sutrumpinti ir vis tiek pamatyti visus 4 kabančius tiltus. Visgi trumpinti maršruto nesiūlau, Pagramantis yra tikrai daugiau nei tik kabantys tiltai.