Nidoje gražu, bet aplink Nidą dar gražiau

Prieš kurį laiką Nida stipriai tvarkėsi – miestas tapo gražesnis, atnaujinta poilsiautojams ir turistams skirta infrastruktūra. Pokyčių sulaukė ir vienas vaizdingiausių pažintinių takų Lietuvoje – Parnidžio kopos pažintinis takas. Link kopos dabar veda nauji mediniai laiptai, o iš viršaus atsiveriančiais vaizdais galima gėrėtis iš įrengtų atokvėpio ir apžvalgos vietų. Keitėsi ir pats pažintinio tako maršrutas. Tiksliau – pažintinio tako, kaip po tokio, nebeliko. Pakeliui link kopos stovinčiame Parnidžio kopos kraštovaizdžio draustinio informaciniame stende apie tokį taką net neužsimenama. Priėjęs laiptus randu dar vieną stendą. Iš jo suprantu, kad Parnidžio kopos pažintinis takas tapo tiesiog taku į Parnidžio kopą.

Ar tai reiškia, kad ši vieta tapo ne tokia patraukli? Tikrai ne. Veikiau Kuršių nerijos nacionalinis parkas nusprendė, kad šiam maršrutui dedamas per didelis akcentas. Tai tarsi paskatinimas nesirinkti vieno, pačio populiariausio maršruto, o pasivaikščioti aplink ir atrasti daugiau įdomių bei vaizdingų vietų. Netoliese stovinčiame stende taip ir parašyta „Nidoje gražu, bet aplink Nidą dar gražiau!”.

Šis informacinis stendas stovi greta Neringos sporto mokyklos ir jis žymi naujai įrengto pėsčiųjų maršruto „Aplink Nidą” pradžią. Tai nepilnai žiedinis, beveik 9 kilometrų ilgio pėsčiųjų maršrutas, vedantis dideliu ratu aplink Nidą. Prasidėjęs prie Neringos sporto mokyklos jis suka link kopos. Neužilgo pasirodo rodyklės, priverčiančios pasirinkti kur eiti – dešiniau veda takas link Parnidžio kopos, kairiau – maršrutas „Aplink Nidą”. Pasuku link Neringos krėslo ir perėjęs Tylos slėnį atsiduriu marių pakrantėje.

Nepamenu, ar esu kada buvęs toje vietoje, kur marių vanduo skalauja kopų smėlį. Dar iki prieinant kopą supratau, kad lengvo pasivaikščiojimo čia nebus. Eiti per sausą smėlį sunkiau nei taku, o žingsniuojant šlapio smėlio ruožu palei vandenį reikia saugotis bangų. Kairėje – vanduo, o dešinėje – į vandenį besileidžiantis kopos šlaitas. Ta siaura sandūra tarp dviejų stichijų ir driekiasi šis bekelės maršrutas.

Šiose vietose seniau buvo galima matyti iš marių išnyrantį mergelį. Tai molinga uoliena matoma kaip tamsi atodanga ar dumblo gumulai. Ją iš marių dugno išslegia smėlio kopos masė. Žmonės mergelį naudodavo kaip statybinę medžiagą ar trąšą, tačiau Parnidžio kopai sustojus, daugiau jo nebeišspaudžiama. O jei ir iškyla, bangos jį greitai nuskalauja.

Unikali laukinės gamtos vieta ir unikali patirtis keliauti per ją. Jei ne pėsčiųjų maršrutas „Aplink Nidą”, nepagalvočiau, jog čia galima praeiti. Tiesa, lipti į kopą draudžiama. Yra vietų, kur palei vandenį praeiti neįmanoma, tenka palypėti aukštyn. Ir tada atsiveria nematytos perspektyvos: vienoje pusėje tarp pušynų švyti Nidos namų raudoni stogai ir švyturys, kitoje – į tolį besidriekianti Kuršių nerijos juosta, nuo kažkurios vietos jau nebepriklausanti Lietuvai.

Už Parnidžio rago prasideda Grobšto įlanka. Maršrutas pakrante driekiasi dar kelis šimtus metrų, kol kelią pastoja tvora. Tai Grobšto gamtinis rezervatas. Lankytis jame draudžiama ir jis aptvertas tvora. Rezervato teritorijoje, kuri ribojasi su Kaliningrado sritimi, baltuoja dar viena, vos 2 metrais žemesnė už Parnidį, Sklandytojų kopa. Seniau jos aukštis siekė 70 metrų ir tai buvo pati aukščiausia kopa Kuršių nerijoje. Rezervato teritorijoje yra ir užpustytos senosios Nidos gyvenvietės vieta.

Maršrutas atsirėmęs į tvorą pasuka link jūros ir smėlėtu patvoriu toliau žingsniuoju į Mirties slėnį. Kraštovaizdis pasikeičia. Aplink tarsi nerami jūra banguoja smilgomis ir kerpėmis apaugusios kopos. Kur nenur matosi pavieniai medeliai, krūmai ar kadagiai, sugebėję prisitaikyti prie sudėtingų gyvenimo sąlygų. Neatsitiktinai šiai vietai duotas toks vardas. Vėsią rudens dieną čia jaučiama didelė kaitra, tai kas būna vasarą? Eiti per karščius šiuo maršrutu gali būti ne tik labai sunku, bet ir pavojinga.

Pasakojama istorija, jog Mirties slėnyje vokiečiai buvo įrengę prancūzų belaisvių stovyklą. Dėl nepakeliamų gyvenimo ir darbo sąlygų dauguma belaisvių mirė. Buvo laidojami čia pat, todėl ši vieta ir gavo Mirties slėnio vardą. Istorija skamba logiškai, tačiau galima rasti ir kitokių šios istorijos versijų. Skirtinguose šaltiniuose skiriasi ir buvusios belaisvių stovyklos datos. Panašu, kad šie smėlynai dar turi neatskleistų paslapčių.

Klampojimas per smėlį pagaliau baigiasi kai maršrutas „Aplink Nidą” pasiekia pušyną. Galima pasimėgauti pavėsio gaiva ir lengvu ėjimu plačiu miško taku. Sunku patikėti, kaip staigiai pasikeitė aplinka. Prieš 15 minučių bėgo prakaitas einant per Mirties slėnį, o dabar aplink ošia gražus pajūrio pušynas. Tenka išsitraukti šiltesnį rūbą.

Miškas čia retas ir geltonos spalvos arką su sklandytojams skirtu memorialu pamatau iš tolo. Tarpukariu šioje vietoje buvo Sklandytojų mokykla. Anuomet čia miškas neaugo, atviroje vietoje stovėjo didelis medinis angaras su dirbtuvėmis, mokymo kompleksas ir nedidelis aerodromas. Maždaug už 1,5 kilometro esanti Skalndytojų kopa buvo ideali vieta treniruotis. 70 metrų kopa ir iš rytų pučiantis šiltas vėjas puikiai tiko pakilti ir sklęsti, o nukritus smėlis saugojo įrangą nuo sudužimo ir sklandytojus nuo sužalojimų. 1933-1939 m. buvo paruošta apie 500 sklandytojų, dalis kurių tapo profesionaliais lakūnais.

Šiame maršrute pakeliui link jūros yra dar vienas objektas – Nidos penkių kalvelių senovės gyvenvietė. Archeologai nustatė, kad maždaug prieš 4 tūkstančius metų ši teritorija buvo tankiai apgyvendinta. Tuometiniai Nidos gyventojai vertėsi žemdirbyste, žvejyba, medžiokle. Čia rasti didžiausi Lietuvoje to laikotarpio virvelinės keramikos šulių kiekiai.

Jūra jau visai netoli, bet priekyje – nudistų pliažas. Maršrutas jį apeina, todėl dar pora šimtų metrų žingsniuoju asfaltuotu taku.

Toliau laukia daugiau nei 2 kilometrų ilgio pajūrio atkarpa. Rudeninė šalta ir putojanti Baltijos jūra šėlsta ir neleidžia ramiai eiti šlapiu smėliu palei vandenį. Būk budrus arba eisi su šlapiais batais. Vėjas išpučia visas mintis, o po kurio laiko pasijaučia ir nuovargis. Kol kojos vargsta galva ilsisi. Visiškai kitoks poilsis nei vasarą, bet tikrai ne blogesnis.

Nors maršrutas „Aplink Nidą” paženklintas tikrai gerai, pajūrio atkarpos pabaiga nėra tokia aiški. Teko keletą kartų žvilgtelti į žemėlapį, kol įsitikinau, kad ties ryšio bokštu laikas atsisveikinti su jūra. Nuo pat kopų prasidedantis takas atveda prie G. D. Kuverto kapo. Būtent jis pradėjo pušimis apsodinti prie Nidos priartėjusią kopą ir savo darbais įrodė, kad galima sutramdyti įsisiautėjusią pustomo smėlio stichiją.

Paskutinė maršruto dalis veda ne tokiais išvaizdžiais takais. Galiausiai tenka kopti aukštyn, kol pro pušų tarpus vėl pasirodo Kuršių marių vandenys. Pačioje pabaigoje, Skruzdynėje, maršrutas visai pasimeta. Žinau, kad pabaiga turi būti prie Pasakų namelio. Pirma pamatau namelį, o po to ir paskutinį (arba pirmą, keliaujant maršrutu nuo šio galo) informacinį stendą.

Nors Nida yra vasaros ir vasarotojų sostinė, maršrutas „Aplink Nidą” yra puikus pasirinkimas kurorto pavasario ir rudens svečiams. Yra laikas vasaroti, yra laikas keliauti pėsčiomis. Karštą vasaros dieną teks eiti ekstremaliomis oro sąlygomis, o pajūryje pereiti sausakimšą paplūdimį. Nesezono metu kur kas mažiau žmonių ir daugiau erdvės, daugiau gamtos, daugiau pojūčių. O pojūčiai įvairūs, nes atskiros maršruto atkarpos yra labai skirtingos. Gal ir teisingai pasakyta – „Nidoje gražu, bet aplink Nidą dar gražiau”.