Lietuviška žiemos olimpiada Dusetose – Sartų žirgų lenktynės

Kol Lietuvos biatlonininkės Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvauja kaip varovės, Lietuvoje vyksta didžiausia žiemos šventė – Sartų žirgų lenktynės. Gal ne tik didžiausia, bet ir viena seniausių, nes pirmosios Sartų žirgų lenktynės buvo paminėtos daugiau nei prieš 200 metų. Vietiniai net ir legendas apie žirgų lenktynių pradžią mena. Jos šiek tiek skiriasi viena nuo kitos, bet esmė daugmaž tokia, kad čia buvusiame dvare piktas ponas gyveno ir kartą jo bernas pamilo gražią mergužėlę. Aišku, ponas net girdėti nenorėjo berno, kai šis išdrįso pono prašyti leidimo vesti mylimąją. Tada įsimylėjėliai nubėgo į Dusetų dvarą ir ten vietiniam dvarininkui pasiguodė. Pastarasis, matyt, irgi gerą skonį turėjo ir jam ta mergužėlė patiko, todėl pasiūlė bernui ant ežero žirgais palenktyniauti, kas laimės, tam ir atiteks gražuolė. Šiais laikais tokie dalykai neregėto didumo skandalą sukeltų, visą mėnesį žiniasklaida turėtų ką rašyti, o Seimas gal net keletą komisijų įvykiui tirtu sukurtų, tačiau tuokart viskas baigėsi lenktynėmis. Bernas joms vargais ne galais pora paliegusių arklių rado, o ponas ant ledo pasirodė puikiais sartais žirgais. Vos pradėjus lenktyniauti ponas kaip vėjas į priekį nurūko, bet likimas jam buvo nepalankus ir lūžęs ledas ežero vandeny palaidojo ne tik poną, bet ir sartus jo žirgus. Bernas laimėjo, o nuo to laiko kiekvienais metais žmonės ant ežero žirgų lenktynes rengia. Ši legenda ne tik apie žirgų lenktynių pradžią pasakoja, bet kartu tai Sartų ežero vardo kilmės pasakojimas.

Nuo 1905 metų žirgų lenktynės ant Sartų ežero tapo tradicinėmis kasmentinėmis žirgų lenktynėmis, o žirgai tapo neatsiejama Dusetų miestelio gyvenimo dalimi. Dar senais laikais dusetiškiai sakydavo, kad karvė mažiau gavus ėst mažiau pieno duos – tokia ir bėda. O štai ant Sartų ežero pasirodęs neprižiūrėtas ir sulysęs arklys – didelė gėda šeimininkui. Tik anksčiau dėl varžybų žirgus atskirai laikyti galėjo nebent ponai. Paprasti gi žmonės tuos pačius darbinius arklius po rudens darbų avižomis sočiai maitino ir šventei ruošė. O ruošė su meile ir pasiaukojimu, nes net ir maisto nepritekliaus metais prieš varžybas ristūnai gaudavo cukraus ir kiaušinių, ar netgi specialiai keptos duonos.

Kas kaip mokėjo, tas taip mylėjo ir ruošė varžyboms savo arklius, kol 1919 metais nebuvo pradėta žiūrėti profesionaliau, kai Dusetose atsirado Orlovo veislės žirgas. Žirgų lenktynės metai iš metų populiarėjo, todėl nuo 1933 metų jas ėmėsi organizuoti vietos valdžia. Jas parėmė netgi Žemės ūkio ministerija, o Lietuvos Vyriausybė įsigijo ristūną Šachtiorą, kuriam nebuvo lygių tuo metu.

Atėjo sunkūs laikai, prasidėjo II-asis pasaulinis karas, bet net ir jo metu tradicija nenutrūko. Buvo didelis pavojus rodyti gerą arklį ar žirgą karo metu, tačiau lenktynės vyko. Tiesa, Vikipedija mano kitaip, tačiau čia jau jos pačios problema.

Beveik valandą stovime spūstyje Dusetose ir prisimenu tuos laikus, kai vakarais dar nespalvotas televizorius rodydavo ne tik Panoramą, bet ir Vremia. Girdėdavau informaciją apie tai, kaip geriau nuvažiuoti į šią šventę, kokių kelių vengti, nors tais laikais automobilių buvo 100 kartų mažiau. Nesvarbu, kad valdžia buvo kita, Sartų žirgų lenktynės tęsė savo tradiciją. Nors šiais informacijos pertekliaus laikais ši žiemos šventė tarsi ir neatrodo tokia svarbi, jau artėjant prie Dusetų tampa aišku – žirgų lenktynių populiarumas milžiniškas. Į šventę susirenka iki 50000 žiūrovų, o su tokių skaičių galėtų pavydėti net ir tarptautiniai renginiai ar šventės. Jei važiuočiau dar kartą, važiuočiau kuo anksčiau iš ryto, nes vėluojančius Dusetos baudžia mažiausiai pusvalandžio dydžio bauda.

Šiais metais Sartų žirgų lenktynės įtrauktos į atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečio minėjimo renginių sąrašą. Tai puiki proga jose apsilankyti pirmą kartą. Nors šventės atidarymo paradas jau pasibaigęs, o hipodrome startui rengiasi 3-iojo bėgimo dalyviai – nusivylimo nėra. Nuotaiką kelia ir oro sąlygos, nes net ir vedantieji ne vieną kartą paminėjo, kad oras beveik tobulas. Tiesa, kai žiemos būdavo žiemiškesnės Sartų žirgų lenktynės vykdavo ant ežero ledo, tačiau to paties ežero krante įrengtas hipodromas puikiai tinka tiek pačioms varžyboms rengti, tiek pačiai šventei vykti. Buvo atvejų, kai ristūnų lenktynės vyko netgi Dusetų gatvėmis, mat storu sniego sluoksniu padengtas ežero ledas buvo netinkamas rengti varžybas.

Visas žirgų lenktynes sudarė 8 bėgimai, vykstantys kas 15 minučių. Pirmą kartą stebint varžybas tas stebėjimas daugiau reginys akims, nes nuolatiniai dalyviai ir apie žirgus, ir apie vadeliototojus daug žino, o ir pačią žirginio sporto specifiką išmano. Gal tą išmanymą skatina ir statymai už žirgus. Netoli starto linijos eilėmis išsirikiavę žiūrovai dalinasi kvalifikuotomis žiniomis ir neslepia džiaugsmo ar nusivylimo laimėjus vienam ar kitam ristūnui. Kiekvienas knygutę rankose laiko su išsamia informacija apie kiekvieną varžybų dalyvį ir vis kažką pasižymi. Varžybų stebėtojui naujokui daug kas nesuprantama, bet gerai, kad organizatoriai pasirūpino gera garso aparatūra. Vedantieji renginio komentatoriai šiltai sėdėdami ir toli matydami nemažai įdomios ir reikalingos informacijos pažeria. O kai žinojimo daugiau tai ir varžybos įdomesnėmis tampa.

Skirtinguose bėgimuose dalyvavo skirtingų kategorijų ir skirtingų amžiaus grupių žirgai, kurie varžėsi dėl įvairių įmonių ir organizacijų įsteigtų prizų. Pats svarbiausias bėgimas vyko šventės pabaigoje, kai dėl didžiojo prizo kovojo A kategorijos labiausiai patyrę žirgai. Vien ko verta statistika, kai bėgime dalyvauja žirgai, kurių sąskaitoje 100 kovų ar kurių laimėtų prizinių fondų suma viršija 24 tūkstančius eurų. Tokius rezultatus lemia ne tik treniruotės ir patirtis, bet ir kilmė, tad nenuostabu, kad yra žirgų, gimusių ne Lietuvoje. O jei spręsti pagal žirgų vardus, tai „užsieniečių” šiose varžybose tikrai nemažai. Kad ir paskutinių dviejų bėgimų nugalėtojai – Elegance Cass ir Gardens Fairytale.

Būtent amerikiečių veislės žirgas Gardens Fairytale su vadeliotoju E. Gudoniu pernai pagerino Dusetų hipodromo rekordą, kurio šiemet pagerinti nepavyko, bet nugalėtojo titulą išsaugojo.

Ne ką mažesnio susidomėjimo už žirgų lenktynes sulaukia šalimais šurmuliuojanti mugė. Karšto maisto, saldumynų, alaus, sūrių ir kitokių gardumynų pasirinkimas nepalieka alkano nei vieno. Reikia eilėje pastovėti, nes lankytojų skaičiumi ši mugė niekuo nenusileidžia garsiajai Kaziuko mugei.

Apdovanojus paskutinius nugalėtojus šventė nesibaigia. Įrengtoje scenoje jau dieną prasidėjo pasirodymai, kuriuos vakare turėjo vainikuoti šventinis koncertas. Tūkstantinė minia apsikarsčiusi baronkomis, apšilusi nuo šilto alaus ar vyno pradeda judėti muzikos ritmu, juk kai kam linksmoji dalis tik prasideda.

Sartų žirgų lenktynės tai visos dienos šventė, nors sako, kad vietiniai jai visą savaitgalį pašvenčia. Norint ne tik pamatyti lenktyniaujančius žirgus, bet ir šventės dvasią pajausti, reikia planuoti visą dieną praleisti Dusetose. Šventė tikrai patiks, jei bus gera kompanija ir geras oras. Jei gera kompanija gali pasirūpinti kiekvienas, tai oro sąlygos nelabai priklauso nuo mūsų valios, todėl šilta apranga ir tinkamas nusiteikimas tampa privalomi.