Ramūnas Šukauskas
2 min. skaitymo
Rytinė Kuršių marių pakrantė vis labiau ir labiau atsiveria turistams. Be puikiai žinomo Ventės rago, jėgos aitvarų Meka tapusios Svencelės ir akyse modernėjančios Drevernos pamaryje yra ir kitų gyvenviečių, kadaise buvusių žvejų kaimais. Viena tokių yra Kintai, kurie pamiršę žvejybos amatą dabar pravažiuojančius kviečia apžiūrėti didžiausią Lietuvoje augančią tują. Visgi įdomiau už 18 metrų aukščio medį man pasirodė Kintų girininkijos pažintinis takas, 2,5 kilometro einantis Kuršių marių pakrante.
Iš vienos pusės paslėptas miškingo ruožo su užliejamomis pievomis ir Mulžės pelke, iš kitos pusės pridengtas plačia nendrynų juosta jis prasideda pačioje marių pakrantėje. Ši vieta turėtų būti žinoma jėgos aitvarų mėgėjams, kadangi prie pat automobilių stovėjimo aikštelės prasideda seklus ir smėlėtas krantas. Nuo kelio Kintai – Ventės ragas į šią vietą kreipia girininkijos įrengta pažintinio tako iškaba, o atvažiavus pasitinka ką tik iš nendryno išbridęs medinis milžinas.
Gyvenantiems toliau nuo jūros ir Kuršių marias matant nebent iš Kuršių Nerijoje įsikūrusių kurortų, šis marių krantas atrodo paslaptingas. Smalsumas netrukus pradeda vesti taku, kurį galima būtų pavadinti ne tiek pažintiniu, kiek mokomuoju. Ryškiai geltonos spalvos rodyklės ir informaciniai stendai nuolat ragina pažiūrėti tai į kairę, tai į dešinę, kur pasakojama apie nendrynus, alksnynus, dilgėlynus, užliejamas pievas ir visokias kitokias buveines. Tų stendų suskaičiavau 16. Valios pastangų dėka bandau perskaityti prieš keliolika metų surašytą informaciją. Galiausiai pripažinęs, jog vakaruose atsiveriantys marių vaizdai teikia kur kas didesnį malonumą nei stendų skaitymas, leidžiu sau gėrėtis vaizdais.
Palei marių krantą auga plati nendrynų juosta, todėl geriausias vaizdas į marias atsiveria tako pradžioje ir jo viduryje, kur įrengtas nedidelis apžvalgos bokštelis. Tolumoje plytinti tamsi juosta su šviesiomis dėmėmis – tai Kuršių Nerija su baltuojančiomis smėlio kopomis. Pasak vieno iš stendų, iš čia galima įžiūrėti Pervalkos, Preilos ir Nidos gyvenvietes.
Į pietus driekęsis Kintų girininkijos pažintinis takas baigiasi taip pat, kaip ir prasidėjo – poilsiavietėje su automobilių stovėjimo aikštele. Čia taip pat stovi stendas su tako schema, todėl nesvarbu, iš kurio galo pradėsit eiti. Maršrutas nėra žiedinės formos, prie palikto automobilio teks grįžti tuo pačiu taku.
Naujausi įrašai
Rodyti visus
2024 spalio 13d.
Pažintiniai takai
Net ir užlipus į Čepkelių raisto apžvalgos bokštelį vandens pelkėje beveik nesimato. Rudenį jis būna nuslūgęs ir pelkė tampa tarsi nepanaši į save. Visgi priėjus pelkės pakraštį nesunku įsitikinti, jog visas paviršius liūliuoja. Gal todėl pelkės ir buvo vadinamos liūnais, tačiau ši, didžiausia aukštapelkė Lietuvoje, vadinama raistu. Čepkelių raistu, nes einant jos paviršiumi taip ir […]
Ramūnas Šukauskas
4 min. skaitymo
2024 rugsėjo 24d.
Pažintiniai takai
Gerbiu Žemaitijos nacionalinį parką už tai, kad kiekvieno tako ar maršruto nevadina pažintiniu taku. Nepasidavė populizmui kaip kai kurios kitos organizacijos. Būtent todėl važiuoju į minėtoje saugomoje teritorijoje įrengtą Ilgio ežero pėsčiųjų trasą ir suprantu, kad ten manęs niekas už rankos nevedžios ir nieko nerodys (turiu omeny pažymėtus objektus ir informacinius stendus prie jų). Ko […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 20d.
Pažintiniai takai
Įdomi patirtis – į pažintinį taką plaukti valtimi ar vandens dviračiu. Kito kelio nėra, nes tas takas – saloje. Negirdėjot? Nieko keisto, Žemaitijos nacionalinis parkas šios vietos labai nereklamuoja dėl ten aptinkamų retų ir saugomų rūšių, tačiau tų, kurie ten nukeliauja, neišveja. Tas ežeras vadinasi Plateliai, o viena iš septynių jame esančių salų, kurioje įrengtas […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 16d.
Miestai ir miesteliai, Pažintiniai takai
Maloniai nustebino Kuršėnai, kai prieš kelis metus užsukęs į šį miestą pamačiau naują per Ventos upę nutiestą pėsčiųjų tiltą ir sutvarkytą pakrantę. 262 metrų ilgio tiltas, pastatytas 2020 metais, sujungė centrinę miesto dalį su Kuršėnų dvaru. Tai kur kas daugiau nei tik inžinerinis statinys, leidžiantis patekti į kitą krantą. Išmanieji suoliukai, meno zona, gėlynai su […]
Ramūnas Šukauskas
6 min. skaitymo
2024 rugsėjo 8d.
Pažintiniai takai
Skaitau išplatintą spaudos pranešimą apie Pietų Lietuvos gamtos stebuklą – ypatingą pelkę Veisiejuose. Nieko keisto, Lazdijų kraštas yra išties ežeringas, tad ir pelkių yra, tačiau Veisiejai man asocijuojasi tik su ežerais. Kad Veisiejuose yra pelkė ir kad į tą pelkę veda pažintinis takas – man yra naujiena. Nusprendžiu pasidomėti. Puikiai suprantu, kad publikacijoje už pinigus […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 5d.
Miestai ir miesteliai
Ketvirto dešimtuko piliakalnių sąrašo pradžia paskirta Žemaitijos piliakalniams. Kadangi net keli jų yra visai netoli Kaunas – Klaipėda autostrados, gaunasi visai neblogas piliakalnių maršrutas pakeliui link jūros. Nuo šio ketverto ir pradedu. Pagrybio piliakalnis Jis visai netoli autostrados. Važiuojant link Kaltinėnų kelias leidžiasi žemyn ir dešinėje pusėje nusidriekia ilgi laiptai į kalvą. Tai ir yra […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugsėjo 3d.
Apžvalgos bokštai
Rambyno regioniniame parke yra net 5 apžvalgos bokštai – 4 dvyniai ir vienas pagrandukas. Nei aukščiu, nei išskirtine architektūra jie nepasižymi, tačiau saviti Mažosios Lietuvos kraštovaizdžio vaizdai čia garantuoti. Verta pridurti, jog iš jų galima ne tik Nemuną ar jo senvages pamatyti, bet ir Sovietsku perkrikštytą Tilžę įžiūrėti. Taip jau yra, kad plačiausią panoramą atveria […]
Ramūnas Šukauskas
3 min. skaitymo
2024 rugpjūčio 28d.
Keliauk po Lietuvą be automobilio
Kai prieš porą savaičių važiavau į Trakus aiškintis ar Trakai pasiruošę konkuruoti dėl turistų su Elektrėnais, daug to paties autobuso keleivių tęsė kelionę į Birštoną. Ir aš jiems to Birštono taip supavydėjau, kad tiesiog naktimis nemiegojau ir štai aš vėl „Kautros“ autobuse, šį kartą ir aš riedu Birštono link! Birštonas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas […]
Elė Pranaitytė
7 min. skaitymo