„Keršto turizmas” ir kelionių tendencijos Lietuvoje

Atrodo dar taip neseniai savivaldybės ribų kirtimas buvo rimtas nusižengimas, o praėjus kiek daugiau nei metams tos ribos dingo ne tik tarp savivaldybių, bet ir tarp šalių bei žemynų. Į mūsų gyvenimus sugrįžo kelionės ir pasaulis vėl tapo panašus į ką tik po žiemos miego prabudusį skruzdėlyną. Vieni stengėsi atsigriebti po ilgų ribojimų, kiti skubėjo apsilankyti ten, kur dar nebuvo. O kaip tame dideliame skruzdėlyne atrodo lietuviai ir Lietuva? Apie tai, kur keliauja lietuviai, kokios kelionių tendencijos jaučiamos Lietuvoje, kas sulaukė daugiausiai dėmesio praeitais metais ir ko naujo gali tikėtis keliautojai Lietuvoje šiais metais, pasakoja „Keliauk Lietuvoje” vietinio turizmo projektų vadovė Neringa Sutkaitytė.

– Kelionių žurnalas CNTraveller rašo, jog 2022-ieji buvo sugrįžimo į keliones metai. 2023-iaisiais keliavome labiau nei bet kada anksčiau. Skraidėme lėktuvais, važiavome automobiliais ir traukiniais, plaukėme laivais, kad patirtume kuo didesnių įspūdžių. Įsimintinų akimirkų ieškojome Arkties ekspedicijose, prabangių jachtų kruizuose ar net turistinėse kelionėse į kosmosą. Pasaulinė turizmo pramonė vėl sukasi visu greičiu, o kokia situacija Lietuvoje? Ar turizmas Lietuvoje taip pat išgyvena pakilimą? Kaip praeitais metais keliavo lietuviai?

– Tarptautinės kelionės pastaruoju metu išties išgyvena bumą. Turizmo ekspertai suaktyvėjusias keliones į užsienį vadina „keršto turizmu“ (revenge tourism). Šis terminas atspindi pasaulinę tendenciją, kai žmonės nori atsigriebti už pandemijos metus, kai negalėjo keliauti į kitas šalis.

Pasaulio turizmo organizacija (PTO) prognozuoja, kad 2024-ieji bus turizmo atsigavimo metai, nes dabartiniai turistų srautai dar nepasiekė priešpandeminių rodiklių.

Pavyzdžiui, Europos kelionių komisijos (ETC) duomenimis, kelionių į Europą skaičius per pirmus devynis 2023 m. mėnesius buvo 3,2 proc. mažesnis nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Kaip pažymima ETC ataskaitoje „European Tourism Trends & Prospects“, turizmo atsigavimas Rytų Europos šalyse, įskaitant ir Lietuvą, pernai buvo lėtesnis dėl geopolitinės situacijos Ukrainoje ir Rusijoje.

Lietuvą kaip kelionių kryptį 2023 m. 1-11 mėn. pasirinko 1,24 mln. užsienio turistų, tai yra 16 proc. daugiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu. Palyginus su priešpandeminiais 2019 m., per vienuolika 2023 m. mėnesių buvo pasiektas 68 proc. atsigavimas.

Dėl vietinio turizmo situacijos Lietuvoje, pagal Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenis, 2023 m. per 11 mėn. (visų metų duomenų dar nėra) Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo 2,36 mln. vietinių keliautojų. Tai – 5 proc. mažiau nei 2022 m. kai tuo pačiu laikotarpiu su nakvyne keliavo 2,49 mln. tautiečių. Tačiau lyginant su priešpandeminiais 2019 metais, šių metų rezultatas yra daugiau nei penktadaliu (21 proc.) didesnis: 2019 m. su nakvyne Lietuvoje per pirmuosius 11 mėn. keliavo 1,95 mln. vietinių keliautojų, o per visus metus – 2,1 mln. Vadinasi, kelionės po Lietuvą ne tik akseleravo bendrą turizmo rinką pandemijos metu, bet ir tapo stipriu lietuvių įpročiu – savaitgalių ar atostogų metu aktyviai pažinti savo šalį, skirtingus regionus.

– Pandeminiais metais lietuviai atrado keliones po Lietuvą, tačiau atsidarius pasauliui galima stebėti išvykstamojo turizmo bumą. Ar kelionės po Lietuvą tapo mažiau populiarios? O gal lietuviai tiesiog daugiau keliauja?

– Patikslinsime, kad ir prieš pandemiją vietinis turizmas, t.y. lietuvių kelionės po Lietuvą, išgyveno aukso amžių. Statistiškai, nors lietuviai mėgsta keliauti ir po pasaulį, ir po savo šalį, keliones po Lietuvą visgi renkasi dažniau.

Remiantis VDA duomenimis, 2023 m. per pirmus tris ketvirčius lietuvių po užsienį keliavo 11 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Visgi lyginant su 2019 m. galima pastebėti, kad priešpandeminio skaičiaus dar nepasiekėme ir taip aktyviai po užsienio šalis dar nekeliaujame.

Lyginant vietinių turistų, pasirinkusių keliones po Lietuvą, ir išvykstančiųjų į užsienį skaičius 2023 m. I-III ketv. galima pastebėti, kad vietinių keliautojų skaičius buvo 30 proc. didesnis už išvykusiųjų. 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu vietinių ir išvykusių keliautojų proporcija buvo panaši

Įdomu, kad pagal 2023 m. nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ atliktą Vietinio turizmo tyrimą, 66 proc. Lietuvos gyventojų pagrindines metų atostogas paprastai linkę praleisti Lietuvoje, o apie 30 proc. jas praleidžia užsienyje.

– Keliauk Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys rodo, jog vaizdingų vietų ir kultūros objektų lankymas bei pažintinės kelionės yra vienos iš populiariausių veiklų, kurias renkasi šalies viduje keliaujantys lietuviai. Kokios kryptys, vietos ar objektai 2023-iaisiais buvo populiariausi? Kokių buvo naujienų?

– Pagal Vietinio turizmo tyrimą, dauguma keliones po Lietuvą planuojančių gyventojų dažniausiai prioritetą teikia ramiam poilsiui gamtoje (46 proc.) ir gamtos objektų lankymui (42 proc.).

Nors detalios statistikos apie konkrečių objektų lankytojų skaičių nerenkame, tačiau galime išskirti populiariausias lietuvių keliavimo kryptis. Remiantis minėtu Vietinio turizmo tyrimu matome, kad patraukliausios poilsiui Lietuvoje kryptys yra kurortai prie jūros (Palanga, Neringa ir kt.), taip pat kurortai (Birštonas, Druskininkai) bei kitos kurortinės teritorijos (Zarasai, Anykščiai, Trakai, Ignalina, Kauno r.).

Vienos dienos išvykoms be nakvynės labiausiai lietuviai renkasi didmiesčius, ypač Kauną ir Vilnių. Paprasto savaitgalio išvykų su 1-2 nakvynėmis pagrindinė kryptis – Druskininkai, neatsilieka ir Palanga.

Ilgiesiems savaitgaliams (t.y. 3-5 naktys) gyventojai dažniau renkasi pajūrį: Palangą ir Klaipėdą. O ilgosioms kasmetinėms atostogoms (t.y. ilgiau nei 5 nakvynėms) pajūris vienareikšmiškai yra populiariausias pasirinkimas. T.y., lietuviai pailsėti plūsta į Palangą, Šventąją, Neringą.

Kalbant apie konkrečius objektus, žinoma, daugiausia turistų dėmesio sulaukė būtent turizmo metų naujienos. Pavyzdžiui, 2023 m. vasarą atidarytas Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokštas tapo tikru traukos objektu Tauragės rajone – jį aplankė apie 60 tūkst. keliautojų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Dviejų upių santakoje iškilęs bokštas atveria vaizdingą saugomų teritorijų – Pagramančio regioninio parko bei Akmenos kraštovaizdžio draustinio – panoramą.

Naktines teatralizuotas ekskursijas su vienuoliu po Kryžių kalną pristatęs Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras sulaukė net 119 tūkst. svečių – tiek užfiksavo šią vasarą įrengta Kryžių kalno lankytojų skaičiuoklė. Beje, ši originali patirtis Kryžių kalne, kaip ir minėtas Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokštas, net buvo nominuoti kaip sėkmingiausi 2023 metų turizmo projektai Lietuvoje nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ rengiamuose apdovanojimuose „Turizmo Sėkmingiausieji“.

Pastebime ir aktyvų susidomėjimą Lietuvos dvarų paveldu. Lietuviai 2023 m. noriai lankė dvarus, kuriuose siūlomos išskirtinės patirtys, edukacijos, pramogos, pavyzdžiui, tapyba šokoladu Salų dvare (Rokiškio r.), Kuršėnų vyniotinio edukacija Kuršėnų dvare (Šiaulių r.), taip pat lankytojus traukė atsinaujinęs Trakų Vokės dvaras (Trakų r.), Taujėnų dvaras (Ukmergės r.) su žvėrynėliu, po renovacijos atsivėręs Kretingos dvaras su Žiemos sodu (Kretinga), žiemą garsėjantis šviečiančių skulptūrų festivaliu, o vasarą – gėlių festivaliu Pakruojo dvaras (Pakruojis), kt.

Negalima pamiršti ir muziejų. Keliaujančios šeimos su vaikais pernai nekantriai laukė Velnių muziejaus (Kaunas) atidarymo po renovacijos, noriai lankėsi naujajame Automuziejuje, įsikūrusiame buvusiame taksi parke (Vilnius), Molėtų etnokosmologijos muziejuje, taip pat Energetikos ir technikos muziejuje (Vilniuje), pernai stebinusiame inovacijomis: naujojoje Virsmo salėje buvo pristatyta moderniausia Baltijos šalyse ekspozicija apie energetiką ir energijos transformacijas su didžiausiomis Baltijos šalyse Tesla ritėmis, galimybe groti žaibais ar pasigaminti energijos; įrengta interaktyvi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno „Lituanicos“ kopija ant muziejaus stogo; atidaryta interaktyvi keliaujanti paroda „Leonardo da Vinčio mašinos“ apie svarbiausius L. da Vinčio išradimus. Be to, pradėta vykdyti veikla šimtametėje Liepkalnio vandens saugykloje, kur buvo organizuojamos ekskursijas, aido edukacijos ir sezoniniai renginiai visai šeimai. Pernai muziejuje apsilankė daugiau nei 110 tūkst. lankytojų.

– Tas pats CNTraveller rašo, jog šiais metais keliautojai keliaus lėčiau, ieškos gilesnių potyrių, keliaudami daugiau dėmesio skirs sveikatingumui bei laiko artimiesiems. Kokios bus kelionių po Lietuvą tendencijas šiais metais? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ką patartumėte pamatyti, išbandyti, patirti?

– Pasaulinės tendencijos aktualios ir Lietuvoje. Pandemija turistus išties išmokė keliauti kitaip ir investuoti į sveikatingumą, buvimą gamtoje, patirtis bei akimirkas drauge su šeima, draugais, artimaisiais.

Viena iš stiprėjančių tendencijų, kurią norėtųsi išskirti, – ekoturizmas. Šiuo metu visame pasaulyje itin suintensyvėjus aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimams, ekoturizmas tampa vis svarbesnis ir aktualesnis. Turime išmokti keliauti tvariau, tausojant aplinką bei nekenkiant jai. Kadangi pagrindinis ekoturistų kelionių motyvas yra stebėti natūralią gamtą, pažinti vietos bendruomenių kultūrą, šiemet patartume išbandyti ornitologinį turizmą (stebėti paukščius), susipažinti su saugomomis Lietuvos teritorijomis (daugelyje jų yra pažintiniai takai, apžvalgos bokštai, lankytojų centrai), dažniau keliauti ne automobiliu, o kemperiu, dviračiu ar pėsčiomis, rinktis nakvynę kaimo turizmo sodybose, kempinguose ar glampinguose gamtos apsuptyje.

Kita tendencija – kūno ir sielos stiprinimas. Norintiems ne tik atsipalaiduoti, bet ir sustiprėti rekomenduojame išbandyti SPA procedūras Lietuvos sanatorijose – daugeliui jų naudojamos natūralios gamtos gėrybės (gintaras, druska, vaistažolės, mineralinis vanduo, kt.), taip pat dažniau rinktis aktyvias pramogas gryname ore (minti dviratį, lankytis vandenlenčių parkuose ar išbandyti jėgos aitvarus, kopti į piliakalnius, plaukti baidarėmis, kt.). Vienas iš aktyvaus laisvalaikio pasirinkimų – žygiavimas pėsčiomis. Pavyzdžiui, beveik visą šalį galima apkeliauti einant Šv. Jokūbo piligrimų keliu „Camino Lituano“ – įvairios kelio atkarpos iš viso sudaro 1000 km, arba įveikti Miško taką – pirmąjį ilgos distancijos maršrutą mūsų šalyje. 747 km ilgio takas veda per gražiausius Lietuvos miškus, pievas, kaimelius, miestus. Šį maršrutą, kaip ilgiausią Europoje meditacinę praktiką, rekomendavo ir „Lonely Planet“.

Jau ne pirmus metus gyvuojanti tendencija – potyrių turizmas. Tai yra, siekiama ne tik pamatyti lankomiausius objektus bei vietoves, bet ir patirti jas. Pavyzdžiui, labai populiarus pasirinkimas keliaujantiems su šeima – gyvūnų ūkiai. Juose galima ne tik pamatyti auginamus gyvūnus, bet ir dalyvauti edukacijose, pamaitinti juos, išvesti pavedžioti, išmokti prižiūrėti. Svarbi potyrių turizmo dalis yra gastronominis turizmas, kai keliaujant norima paragauti naujų skonių, dalyvauti degustacijose, arba patiems išsikepti duonos, prisiskinti vaistažolių, susipažinti su lietuviškos vyndarystės tradicijomis, kt.

– Kokios naujienos laukia kelionių po Lietuvą mėgėjų šiais metais?

Kaip ir kasmet, taip ir šiemet turizmo bendruomenė yra pasiruošusi nustebinti turistus naujienomis įvairiuose Lietuvos regionuose. Kultūros ir meno gerbėjai pagaliau turėtų sulaukti Stasio Eidrigevičiaus menų centro atidarymo Panevėžyje – tai bus tikra Aukštaitijos meno meka mieste, iki šiol garsėjusiame savo pramoninio turizmo paveldu. Visi, turintys smalsumo geną, skubės į Mokslo salą Kaune, ją taip pat planuojama atverti lankytojams jau šiemet, tai neabejotinai yra viena laukiamiausių metų naujienų. Gamtos gerbėjai galės plūstelti į atnaujintą Varnikų pažintinį taką (Trakų r.), Šeirės taką (Plungės r.) ar naująjį Punios šilo pažintinį taką. Išskirtinių patirčių ieškotojų lauks pirtis Lukiškių kalėjime (Vilnius) arba kavinė-muziejus traukinio vagone (Alytus).

Vietinių turistų laukia ir daugiau naujienų – teminių žygių, ekskursijų, renginių. Apie juos galima bus daugiau sužinoti turizmo informacijos centrų interneto svetainėse bei socialiniuose tinkluose.

– 3 vietos, objektai ar patirtys, ką rekomenduotumėm pamatyti ar patirti ieškantiems kažko naujo.

– Kiekvienam pirmiausia rekomenduojame keliaujant atrasti savą Lietuvą – jaukiausius širdžiai kampelius, skaniausias stoteles, labiausiai praturtinančias patirtis.

Visiems, kolekcionuojantiems kelionių po Lietuvą patirtis, šiemet rekomenduojame būtinai aplankyti Kauną. Pernai rudenį visi galėjome pasidžiaugti žinia, kad Kauno modernizmo architektūra pateko į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Todėl jeigu dar nesilankėte Art Deco muziejuje arba Amsterdamo mokyklos muziejuje, būtinai užsisakykite patyriminę ekskursiją ir sužinokite, kodėl tarpukario Kaunas buvo laikomas mažuoju Paryžiumi.

Antra rekomenduojama kryptis šiemet – Tauragė. Ne tik dėl pernai atidaryto Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokšto, bet ir dėl interaktyvios edukacijos apie vėjo energetiką „Vėjo spalva žalia“. Labai išpopuliarėjusi programa, kurios metu galima matuoti vėjo greitį ar net virtualiai pakilti į elektrinės viršų, vykdoma greta didžiausio vėjo jėgainių parko Vakarų Lietuvoje – Lauksargiuose.

O nepamirštamų įspūdžių garantas – apsilankymas ant Lyduvėnų tilto (Raseinių r.). Tik 2023 m. gruodžio mėnesį šis ilgiausias ir aukščiausias geležinkelio tiltas Lietuvoje buvo atvertas lankytojams. Nuo šiol kiekvienas, nebijantis aukščio ir iš anksto užsiregistravęs, gali sudalyvauti ekskursijoje ant tilto, daugiau sužinoti apie šį istorinį statinį ir iš 33 metrų aukščio apžiūrėti Dubysos upės slėnį.