Kai pliažas nusibosta – Nemirsetos botaninis pažintinis takas

Ieškojau gintarų Lūksto ežere – neradau nei vieno, ieškau pajūryje, bet ir čia nepavyksta nei vieno rasti. Nekoks iš manęs gintarų ieškotojas, todėl nusprendžiu geriau paieškoti Nemirsetos pažintinio tako, apie kurį informacijos internete ypač mažai, tartum jis koks karinis objektas būtų. Pažintinis takas tai ne gintaro gabalėlis, vis tiek rasiu, todėl pirmiausiai įsijungęs Pajūrio regioninio parko tinklapį bandau kantrybę kažką rasti. Kantrybė greitai išsenka, nes tokius „user-friendly” tinklapius tuoj bus galima pamatyti nebent sendaikčių turguose. Apie pažintinį taką jame radau lygiai vieną sakinį, todėl nebelieka nieko kito kaip tik žingsniuoti pora kilometrų jūros pakrante. Tikiuosi, jog Google žemėlapyje pavaizduotas lankytinas objektas tikrai yra ten ir tikrai yra lankytinas.

Pučia lengvas šiaurės rytų vėjelis, todėl ramioje ir 20C laipsnių temperatūrą siekiančioje jūroje mirksta pusė Lietuvos. Palangos paplūdimiuose būtų sunku laisvą vietą surasti, tačiau pajūryje link Nemirsetos erdvės žymiai daugiau. Iki tikslo likus apie 0,5 kilometro poilsiautojų vėl daugėja – prasideda Nemirsetos paplūdimys. Pro margaspalvius skėčius ir saulės kaitroje spirgančius rudus kūnus suku link kopų, kur turėtų būti ieškomas Nemirsetos botaninis pažintinis takas. Palaukiu, kol medinių lentelių takeliu praeina skaitlingas būrys poilsiautojų, kuriuos virusas šiais metais privertė turkiškas „all inclusive” atostogas iškeisti į grūdinantį pasimaudymą Baltijos jūroje su draudžiamais, bet vis dar girdimais šūksniais „karšti čeburekai, kepta duona”. Aišku, jokių „viskas įskaičiuota”, užtai kaip nostalgiška. Ištaikęs progą neriu laipteliais į viršų, kur mano džiaugsmui pamatau stovintį informacinį stendą.

Studijuoju grafiškai pavaizduotą tako schemą, bandydamas suprasti kurioje tako vietoje atsidūriau. Galima spėti, jog šis stendas čia stovi jau kokį dešimtmetį, o jame nupiešti buvimo vietą rodantys taškai baigia prarasti savo spalvą. Pažymėtas Nemirsetos botaninis pažintinis takas yra 1,7 kilometro ilgio ir nuėjęs į priekį per pilkąsias kopas nutiestu medinių lentelių taku atgal grįžta pajūriu. Viskas būtų aišku, tik kad ir kaip besidairyčiau, vienintelis matomas medinių lentelių takas veda nuo jūros link automobilių stovėjimo aikštelės. Pamiškėje pamatau dar vieną nedidelį informacinį stendą, kuris yra Nemirsetos pažintinio tako dalis. Maršrutas abejonių jau nebekelia, o medinių lentelių tako danga greičiausiai jau iškeliavo anapilin.

Štai ir dar vienas basų kojų takas, tik šį kartą padus masažuoja ne skirtingų paviršių atkarpos, o pušų spygliais ir kankorėžiais nubarstytas pajūrio kopų smėlis. Saulėtose vietose smėlis taip stipriai įkaitęs, kad vos galima išstovėti, tuo tarpu pavėsyje gyvenančios skruzdžių kolonijos neleidžia užsibūti ir čia. Išmokęs, jog arčiausiai jūros yra užuomazginės kopos, toliau – baltosios, o tarp jų ir miško – pilkosios kopos arba palvė, eidamas per pastarąją zoną nutiestu taku pažindinuosi su pajūrio augalais.

Toks įspūdis, jog geru oru išilgai šio tako niekas nevaikšto, visas pėsčiųjų eismas vyksta statmena jam kryptimi. Dėl to, kad neįdomu ar dėl to, kad mažai kas žino? Dar blizgumo ir spalvų nepraradę tako informaciniai stendai su Palangos savivaldybės ir Pajūrio regioninio parko logotipais rodo, jog šia lankytina vieta neseniai buvo pasirūpinta, tačiau takas į jokius lankytinų vietų žemėlapius ar sąrašus taip ir nepakliuvo.

Maršruto aklai nesilaikau ir poroje vietų pramintais takeliais lipu ant kopų. Ne tiek stenduose pavaizduotų augalų pasižiūrėti, kiek įvairiaspalviais maudymosi kostiumėliais nugulto pajūrio apžvelgti.

Kurį laiką buvęs birus smėlis ant tako baigiasi, o kietesne danga žingsniuoti žymiai lengviau. Galiausiai pasirodo ir medinių lentelių dangos fragmentai – viskas kas liko iš daugiau nei prieš dešimtmetį įrengto tako. Išeinu į dar vieną nuo automobilių stovėjimo aikštelės link jūros vedantį taką, o jų sankirtoje stovi ne tik senas bet naujas informacinis stendas. Jame Nemirsetos pažintinis takas turi dar vieną pavadinimą – Gyvosios kopos. Pačioje stendo apačioje mažomis raidėmis perskaitau, jog pagal naująją versiją pažintinio tako ilgis – 800 metrų.

Formaliai takas ties stendu nesibaigia, paskutinį Nemirsetos botaninio pažintinio tako stendą galima perskaityti nuo jūros į kopas vedančių laiptų viršutinėje aikštelėje. Neilga ta pažintis su kopų augalais ir gyvūnais, tačiau kai toks oras, ilgesnės ir nesinori. Eisiu į jūrą prakaito nusiplaut, o tada bus galima ir saulėje pasikaitinti. Kol sušilsiu.