Netoli Viduklės auga Jūkainių miškas, kuris dabar saugomas Jūkainių geomorfologinio draustinio. Šioje vietoje senovėje ošė ąžuolynas – šventoji giria, o viena aukščiausių kalvų Raseinių apylinkėse vadinta Gojumi. Tai sakralinę reikšmę turintis pavadinimas, reiškiantis, jog šioje vietoje ruseno amžinoji ugnis, buvo atliekamos religinės apeigos. Privažiavus mišką į jo glūdumą veda vingiuotas miško kelias, kuriuo leidžiantis žemyn prie įrengtos automobilių stovėjimo vietos galima pamatyti stovinčius informacinius stendus. Čia prasideda Jūkainių pažintinis takas, į kurį nuorodos veda jau nuo senojo Žemaičių plento.
Pirmoji pažintinio tako dalis pritaikyta neįgaliesiems ir prasidėjusi kairėje kelio pusėje driekiasi medinių lentelių taku. Jei ne mitologines dievybes vaizduojančios skulptūros ir pastatytas informacinis stendas, net nepagalvočiau, jog čia ir yra tas minėtasis Gojelis. Viena iš skulptūrų vaizduoja galingiausiąjį dievą Perkūną, kuriam, kaip spėjama, ir buvo meldžiamasi po šventaisiais Jūkainių ąžuolais.
Lydimas skulptūrų medinių lentelių takas priveda prie įrengtos apžvalgos aikštelės, nuo kurios pro medžius atsiveria saulėto slėnio vaizdai. Jei iki tol ši vietovė neatrodė kalvota, tai dabar akivaizdžiai galima įsitikinti Jūkainių miško reljefo išraiškingumu. Kalvos papėdėje telkšo tvenkinys, o prie jo įrengta jauki poilsiavietė, į kurią ir atveda nuo kalvos nusileidęs pažintinio tako maršrutas. Seniau šios vietos priklausė Jūkainių dvarui, tačiau einant taku apie jo egzistavimą galima sužinoti tik iš informacinio stendo. Vienintelis tvenkinys, kuris atiduotas poilsiautojams, dar pamena buvusio dvaro laikus, nes prie jo veikė vandens malūnas. Dvaro pašonėje buvęs Jūkainių kaimas yra viena seniausių šių apylinkių gyvenviečių tačiau link jo pažintinis takas neveda. Papasakojęs trumpą Viduklės krašto istoriją jis kerta kelią ir pasuka į pelkę. Toliau Jūkainių pažintinis takas vėl veda medinių lentelių taku, kuris kelis šimtus metrų vingiuoja per aukštapelkę. Jei pirma tako dalis paskirta mitologinei temai ir istorijai, tai čia pagrindinė tema yra gamta. Smagiausias tako akcentas – pelkėje įrengtas apžvalgos bokštelis. Nuo jo atsiveria vaizdas į medžiais apsuptą aukštapelkę, kurioje galima pamatyti braidantį medinį briedį. Tai ne paskutinis medžio drožinys, kuriais tautodailininkai gausiai išpuošė pažintinį taką. Apsukęs ratą per pelkę maršrutas miško keliuku grįžta į pradžią, pabaigdamas kiek ilgesnį nei 1,5 kilometro ilgio žiedinės formos maršrutą.
Tavo įvertinimas priimtas! Autorius tau sako Ačiū!
Į Platelius atvažiavau po pietų bet be pietų. Reikėtų ką užkąsti, nes pėsčiųjų trasa „Aplink Ilgio ežerą” yra beveik 17 kilometrų ilgio, užtruksiu, kol apeisiu. Alkanam į kelią leisti nesinori, todėl sustojęs Platelių miestelio centre dairausi į maitinimo įstaigų duris. Ant vienų priklijuotas pranešimas, jog pradės dirbti birželio 15 d., prie kitų didelėmis raidėmis užrašyta […]
Atlikęs namų darbus Karališkuoju vieškeliu važiuoju į Aukštadvarį. Informaciją apie Mergiškių žiedą, ilgiausią pėsčiųjų ir dviračių maršrutą Aukštadvario regioniniame parke, besidriekiantį ratu net 24 kilometrus, susirinkau iš anksto. Neseniai keliavau Rangavos žiedu, taip pat prasidedančiu Aukštadvaryje ir tada įsitikinau, kad miestelyje aiškios informacijos apie jį trūksta. Ne išimtis ir Mergiškių žiedas. Atvažiavęs prie Aukštadvario regioninio […]
Knygos „Nesėdėk namuose. 100 Lietuvos pažintinių takų” antrajame leidime galėjo atsidurti Pageluvio ežeryno takas. Jį rekomendavo Kurtuvėnų regioninis parkas, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jo ten neatsirado. Viena priežastis labai paprasta – šiame pažintiniame take nebuvau lankęsis. Atkakliai laikiausi šio principo ir nemanau, kad dėl jo nukentėjo knygos kokybė. Greičiau priešingai – knygoje yra tik […]
Šiek tiek nustebau išgirdęs, jog Sirvėtos regioniniame parke be Mitologinio pažintinio tako ir Kačėniškės piliakalnio pažintinio tako yra dar vienas – Šventos pažintinis takas. Ši istorija nutiko seniau, beveik prieš 2 metus. Tąkart minėto regioninio parko direkcijos darbuotoja domėjosi galimybe tinklaraštyje publikuoti 3 straipsnius apie 3 pažintinius takus. Dviejuose iš šių takų buvau apsilankęs, o […]
Tulipa sylvestris – tai lotyniškas girinės (miškinės) tulpės pavadinimas. Ji žydi ryškiai geltonos spalvos žiedais, kurie saldžiai kvepia. Girinė tulpė prasiskleidžia gegužės mėnesį, tad tikėtis ją išvysto kovo pabaigoje – naivu. Net mintis nebūtų šovusi pasidomėti apie šią gėle jei ne Kurtuvėnų regioniniame parke jos atvaizdu papuoštas pėsčiųjų maršruto „Šalia dvaro” mažojo tako ženklinimas. Jis […]
Gatvės menas Nors Šiauliai vadinamas Saulės miestu, tikėtis, jog čia kiekviena diena bus saulėta, nereikia. Ypač žiemą, kai miestas paskendęs žiemiškoje kasdienėje rutinoje, o dangus aptrauktas storu debesų sluoksniu. Net ir Kopernikas turi laukti tinkamos progos žvilgtelti į dangų, kad pamatytų saulę. Prie ko čia Kopernikas? Ir man kilo toks klausimas kai sužinojau, jog gatvės […]
Važiuoju ieškoti žiedų. Ne, tikrai ne paparčio. Šio žiedo paieškoms dar anksti. Ieškosiu kitokių žiedų, kuriuos surasti turėtų būti kur kas lengviau ir realiau. Abu jie yra Aukštadvario regioniniame parke ir abu jie vienas šalia kito. Tai Mergiškių ir Rangavos žiedai – pėsčiųjų pažintiniai maršrutai, prasidedantys Aukštadvario miestelyje. 14 kilometrų ilgio Rangavos žiedas driekiasi pietvakarinėje […]
Dar vienas rekordine šilumos banga prasidėjęs pavasaris vėl žadina iš žiemos miego. Žmogus juo nemiega, tačiau tą galima pasakyti apie kai kurias jo veiklas. Kada paskutinį kartą Lietuvoje keliavau pėsčiomis ir dalinausi įspūdžiais? Seniai, dar pernai. Tarsi ėmiau ir užsnūdau žiemos miegu, tačiau giedras pavasario dangus ir staigiai šoktelėjusi oro temperatūra vėl sužadino norą keliauti […]