Netoli Viduklės auga Jūkainių miškas, kuris dabar saugomas Jūkainių geomorfologinio draustinio. Šioje vietoje senovėje ošė ąžuolynas – šventoji giria, o viena aukščiausių kalvų Raseinių apylinkėse vadinta Gojumi. Tai sakralinę reikšmę turintis pavadinimas, reiškiantis, jog šioje vietoje ruseno amžinoji ugnis, buvo atliekamos religinės apeigos. Privažiavus mišką į jo glūdumą veda vingiuotas miško kelias, kuriuo leidžiantis žemyn prie įrengtos automobilių stovėjimo vietos galima pamatyti stovinčius informacinius stendus. Čia prasideda Jūkainių pažintinis takas, į kurį nuorodos veda jau nuo senojo Žemaičių plento.
Pirmoji pažintinio tako dalis pritaikyta neįgaliesiems ir prasidėjusi kairėje kelio pusėje driekiasi medinių lentelių taku. Jei ne mitologines dievybes vaizduojančios skulptūros ir pastatytas informacinis stendas, net nepagalvočiau, jog čia ir yra tas minėtasis Gojelis. Viena iš skulptūrų vaizduoja galingiausiąjį dievą Perkūną, kuriam, kaip spėjama, ir buvo meldžiamasi po šventaisiais Jūkainių ąžuolais.
Lydimas skulptūrų medinių lentelių takas priveda prie įrengtos apžvalgos aikštelės, nuo kurios pro medžius atsiveria saulėto slėnio vaizdai. Jei iki tol ši vietovė neatrodė kalvota, tai dabar akivaizdžiai galima įsitikinti Jūkainių miško reljefo išraiškingumu. Kalvos papėdėje telkšo tvenkinys, o prie jo įrengta jauki poilsiavietė, į kurią ir atveda nuo kalvos nusileidęs pažintinio tako maršrutas. Seniau šios vietos priklausė Jūkainių dvarui, tačiau einant taku apie jo egzistavimą galima sužinoti tik iš informacinio stendo. Vienintelis tvenkinys, kuris atiduotas poilsiautojams, dar pamena buvusio dvaro laikus, nes prie jo veikė vandens malūnas. Dvaro pašonėje buvęs Jūkainių kaimas yra viena seniausių šių apylinkių gyvenviečių tačiau link jo pažintinis takas neveda. Papasakojęs trumpą Viduklės krašto istoriją jis kerta kelią ir pasuka į pelkę. Toliau Jūkainių pažintinis takas vėl veda medinių lentelių taku, kuris kelis šimtus metrų vingiuoja per aukštapelkę. Jei pirma tako dalis paskirta mitologinei temai ir istorijai, tai čia pagrindinė tema yra gamta. Smagiausias tako akcentas – pelkėje įrengtas apžvalgos bokštelis. Nuo jo atsiveria vaizdas į medžiais apsuptą aukštapelkę, kurioje galima pamatyti braidantį medinį briedį. Tai ne paskutinis medžio drožinys, kuriais tautodailininkai gausiai išpuošė pažintinį taką. Apsukęs ratą per pelkę maršrutas miško keliuku grįžta į pradžią, pabaigdamas kiek ilgesnį nei 1,5 kilometro ilgio žiedinės formos maršrutą.
Puikiai žinau kur veda kelias į Rumšiškių liaudies buities muziejų, tačiau kur važiuoti norint susipažinti su pačiomis Rumšiškėmis? Tokiais atvejais pažintį su miesteliu pradedu nuo centro, kuriame dažniausiai būna pastatyta vienas ar keli informaciniai stendai. Tik štai Rumšiškės yra kitokios – čia nėra senos turgaus aikštės, aplink kurią kūrėsi gyvenvietės, nėra ir istorinio senamiesčio, liudijančio […]
Kuo puikiausiai prisimenu kai prieš 6 metus lankiausi Dubysos regioniniame parke ir stengiausi įveikti Padubysio pažintinį taką. Nesuklydau vartodamas frazę „stengiausi įveikti”, kadangi tada tikrai reikėjo pastangų mindant, guldant ir kapojant aukštą žolę norint pažintiniu taku pasiekti piliakalnį. Į viršų užkopti pavyko, bet nuo rasos šlapi batai ir nudilgintas kūnas tapo ilgai į atmintį įstrigusiu […]
Nors Žiežmariai yra prie pat autostrados Vilnius-Kaunas, beveik visada juos pravažiuodavau nesustojęs. Net nepristabdęs, kadangi pastačius pėsčiųjų tiltą per autostradą, įrengus viaduką bei kelią atitvėrus akustine siena greitis neberibojamas. Trumpam šmėsteli pakrašty gėlėmis pagarsėję šiltnamiai ir Žiežmarių kaip nebūta. Koks čia miestas prie kelio jei jo beveik nesimato? Tiesa ta, kad Žiežmariai yra daug senesni […]
Į kurią Kauno marių pakrantę benuvažiuočiau, visur marios seka tą pačią pasaką. Pasaką apie tai, kaip vieną kartą – 1956 metais buvo pradėta statyti Kauno hidroelektrinė ir po 3 metų senasis Nemuno slėnis atsidūrė po vandeniu. Gyventojai iš daugiau nei 700 sodybų buvo priversti keltis į naujus namus, o gimtines užtvindžiusios marios jiems prilygo lietuviškai […]
Jadagoniai atvažiuojančius pasitinka į žemę įsmeigtu Jadagoniaus kalaviju, medumi ir kiaušiniais. Nedidelė gyvenvietė, esanti kairiajame Nemuno krante apie 10 kilometrų už Zapyškio garsėja tikrai ne medumi ir ne kiaušiniais, tačiau sulig gyvenvietės ženklu įkasta lentelė su tokiu užrašu savo funkciją atlieka gerai – atkreipia dėmesį. Reklama nesusivilioju, bet sustoju vedinas smalsumo – labai jau įdomu […]
Kartais imi ir pasielgi kitaip, nei elgdavaisi iki tol. Būna taip? Man taip nutiko su kelione į Londoną. Bilietus kišenėje turėjau 3 mėnesius, tačiau tik likus kelioms dienoms pradėjau galvoti ką ten veiksiu. Galvojau, bet nieko nedariau, o kai liko viena diena nusprendžiau, kad Londono pažinimas vyks ekspromtu. Be jokio plano, be jokių namų darbų […]
Mėgstu tas tako aplink Vilnių atkarpas, kurios draugauja su Nerimi. Kaip tik dėl šios priežasties ypač gerai nuteikia Studentų kilpos pradžia. Prasidėjęs ties Valakampių tiltu maršrutas kairiuoju Neries krantu driekiasi netoli vandens, kurį nuo tako skiria siaura pakrantės medžių ir krūmynų juosta. Toks pavėsingas ir platus takas nesitęsia ilgai, o prasidėjus Valakampių pirmajam paplūdimiui kliūčių […]
Takas aplink Vilnių yra tarsi vėrinys, savo maršrutu apjungiantis daug vaizdingų apžvalgos vietų ir aikštelių. Viena tokių yra Karoliniškėse, kur nuo Plikakalnio atodangos viršaus atsiveria vaizdas į Vilnių su Neries vingiu ir jame žaliuojančiu Vingio parku. Ši vieta kaip sankryža, nes nuo apžvalgos aikštelės stačiu šlaitu žemyn neria pagrindinis tako aplink Vilnių maršrutas, o į […]
