Netoli Viduklės auga Jūkainių miškas, kuris dabar saugomas Jūkainių geomorfologinio draustinio. Šioje vietoje senovėje ošė ąžuolynas – šventoji giria, o viena aukščiausių kalvų Raseinių apylinkėse vadinta Gojumi. Tai sakralinę reikšmę turintis pavadinimas, reiškiantis, jog šioje vietoje ruseno amžinoji ugnis, buvo atliekamos religinės apeigos. Privažiavus mišką į jo glūdumą veda vingiuotas miško kelias, kuriuo leidžiantis žemyn prie įrengtos automobilių stovėjimo vietos galima pamatyti stovinčius informacinius stendus. Čia prasideda Jūkainių pažintinis takas, į kurį nuorodos veda jau nuo senojo Žemaičių plento.
Pirmoji pažintinio tako dalis pritaikyta neįgaliesiems ir prasidėjusi kairėje kelio pusėje driekiasi medinių lentelių taku. Jei ne mitologines dievybes vaizduojančios skulptūros ir pastatytas informacinis stendas, net nepagalvočiau, jog čia ir yra tas minėtasis Gojelis. Viena iš skulptūrų vaizduoja galingiausiąjį dievą Perkūną, kuriam, kaip spėjama, ir buvo meldžiamasi po šventaisiais Jūkainių ąžuolais.
Lydimas skulptūrų medinių lentelių takas priveda prie įrengtos apžvalgos aikštelės, nuo kurios pro medžius atsiveria saulėto slėnio vaizdai. Jei iki tol ši vietovė neatrodė kalvota, tai dabar akivaizdžiai galima įsitikinti Jūkainių miško reljefo išraiškingumu. Kalvos papėdėje telkšo tvenkinys, o prie jo įrengta jauki poilsiavietė, į kurią ir atveda nuo kalvos nusileidęs pažintinio tako maršrutas. Seniau šios vietos priklausė Jūkainių dvarui, tačiau einant taku apie jo egzistavimą galima sužinoti tik iš informacinio stendo. Vienintelis tvenkinys, kuris atiduotas poilsiautojams, dar pamena buvusio dvaro laikus, nes prie jo veikė vandens malūnas. Dvaro pašonėje buvęs Jūkainių kaimas yra viena seniausių šių apylinkių gyvenviečių tačiau link jo pažintinis takas neveda. Papasakojęs trumpą Viduklės krašto istoriją jis kerta kelią ir pasuka į pelkę. Toliau Jūkainių pažintinis takas vėl veda medinių lentelių taku, kuris kelis šimtus metrų vingiuoja per aukštapelkę. Jei pirma tako dalis paskirta mitologinei temai ir istorijai, tai čia pagrindinė tema yra gamta. Smagiausias tako akcentas – pelkėje įrengtas apžvalgos bokštelis. Nuo jo atsiveria vaizdas į medžiais apsuptą aukštapelkę, kurioje galima pamatyti braidantį medinį briedį. Tai ne paskutinis medžio drožinys, kuriais tautodailininkai gausiai išpuošė pažintinį taką. Apsukęs ratą per pelkę maršrutas miško keliuku grįžta į pradžią, pabaigdamas kiek ilgesnį nei 1,5 kilometro ilgio žiedinės formos maršrutą.
Tavo įvertinimas priimtas! Autorius tau sako Ačiū!
Į Aukštaitijos nacionalinį parką nusileidau tarsi iš kosmoso. Visą kelią važiuodamas klausiausi Christopher Paolini audioknygos „Miegoti jūroje žvaigždžių”. Tai mokslinės fantastikos romanas apie kur kas labiau pažengusią žmoniją nei dabartinis mūsų pasaulis. Apie nežemiškų būtybių paieškas, kurių rezultatas tampa romano ašimi. Detalumo nestokojanti knyga įtraukia realistiškomis fantazijomis ir nenuspėjamu siužetu. Romanai nėra mėgstamiausias žanras, tačiau […]
“Graži tu savo dangaus mėlyne!”,- rašė Maironis. Esame turtingi keturiais metų laikais. Žygių su Vilniaus universiteto žygeivių klubo nariais metu išmokau mylėti žiemą. Taip taip, tą žiemą, kuri ir šalta, ir šlapia, ir slidi… Elektrėnuose buvau žiemą prie stiprios minusinės temperatūros ir mane labai sužavėjo šaltoje žiemos rankoje sugniaužta gamta. Pasižadėjau pati sau čia būtinai […]
Prieš metus atvažiavęs į Gelgaudiškio dvarą papuoliau tarsi į statybos aikštelę. Tiesa, tvarkė ne patį dvarą, o dvaro parką ar dvaro miško parką (nežinau, kaip čia tiksliau būtų sakyti). Domėjausi, kaip bus su pažintiniu taku, tačiau užtikrinto atsakymo negavau. Visgi labai nenusiminiau, nes sužinojau, jog ant dvaro rūmų stogo yra įrengta apžvalgos aikštelė ir joje […]
Sugalvojau suskaičiuoti piliakalnius. Ne visus, esančius Lietuvoje, bet tuos, kuriuos aplankiau. Neturėjau ir neturiu tikslo aplankyti juos visus, ar kuo daugiau, tačiau keliaudamas po Lietuvą nevengiu sustoti ir užkopti ant pakeliui esančio piliakalnio viršaus. Dauguma jų bus vieni įspūdingiausių, žinomiausių ir pritaikytų lankymui senovinių gynybinių statinių. Toks piliakalnių žemėlapis su sąrašu gal taps dingstimi jų […]
Atėjo laikas į pažintinių takų žemėlapį įtraukti Vyžuonas. Tai miestelis Utenos rajone, įsikūręs prie Vyžuonos upės. Kurį laiką reklamuoti šį kraštą reikia atsargiai – dėl kelio Vilnius-Utena remonto tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų toliau. Keliaujant nuo Kauno nepatogumai negresia, todėl Utenos kraštas sunkiau pasiekiamas tik sostinės gyventojams ar keliaujantiems pro ją. Šiems tenka rinktis – išbandyti […]
Kirkilų karstiniai ežerėliai yra tikra Biržų krašto įžymybė. Pasižiūrėti į juos turistai keliauja ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Nenorėčiau spėlioti, kiek atvykusiųjų labiau vertina čia esančios gamtos unikalumą, o kiek tiesiog mėgaujasi nuo apžvalgos bokšto atsiveriančiu vaizdu, tačiau apsilankymas Kirkiluose visų pirma asocijuojasi su apžvalgos bokštu. Tikrai, vaizdas nuostabus, ypač saulei leidžiantis […]
Kamšos pažintinis takas atsirado, galima sakyti, pažintinių takų bumo pradžioje. Kažkas taką draustinyje paklojo, kažkas informacinius stendus pastatė, dar kažkas pavadino šią vietą Kamšos pažintiniu taku ir paskleidė apie tai žinią per žiniasklaidą. Taip ir papuolė ratu per draustinį einantis takas pažintinių takų žemėlapyje. 2017 metais take stovėjo 4 informaciniai stendai, vienas iš kurių buvo […]
Į Aleksandriškes atvykusius lankytojus pasitinka Artūras ir Aleksejus. Jie ir yra čia įkurto basakojų tako šeimininkai. Supažindina, kokie iššūkiai laukia take, kokių taisyklių reikia laikytis. Jokių ypatingų sąlygų nėra, tačiau kol pramoga nauja, šeimininkai kiekvieną priima asmeniškai. Toks entuziazmas ir energija verslo pradžioje ne ką mažiau vertas išteklius nei pinigai, todėl galima prognozuoti, jog ši […]