Netoli Viduklės auga Jūkainių miškas, kuris dabar saugomas Jūkainių geomorfologinio draustinio. Šioje vietoje senovėje ošė ąžuolynas – šventoji giria, o viena aukščiausių kalvų Raseinių apylinkėse vadinta Gojumi. Tai sakralinę reikšmę turintis pavadinimas, reiškiantis, jog šioje vietoje ruseno amžinoji ugnis, buvo atliekamos religinės apeigos. Privažiavus mišką į jo glūdumą veda vingiuotas miško kelias, kuriuo leidžiantis žemyn prie įrengtos automobilių stovėjimo vietos galima pamatyti stovinčius informacinius stendus. Čia prasideda Jūkainių pažintinis takas, į kurį nuorodos veda jau nuo senojo Žemaičių plento.
Pirmoji pažintinio tako dalis pritaikyta neįgaliesiems ir prasidėjusi kairėje kelio pusėje driekiasi medinių lentelių taku. Jei ne mitologines dievybes vaizduojančios skulptūros ir pastatytas informacinis stendas, net nepagalvočiau, jog čia ir yra tas minėtasis Gojelis. Viena iš skulptūrų vaizduoja galingiausiąjį dievą Perkūną, kuriam, kaip spėjama, ir buvo meldžiamasi po šventaisiais Jūkainių ąžuolais.
Lydimas skulptūrų medinių lentelių takas priveda prie įrengtos apžvalgos aikštelės, nuo kurios pro medžius atsiveria saulėto slėnio vaizdai. Jei iki tol ši vietovė neatrodė kalvota, tai dabar akivaizdžiai galima įsitikinti Jūkainių miško reljefo išraiškingumu. Kalvos papėdėje telkšo tvenkinys, o prie jo įrengta jauki poilsiavietė, į kurią ir atveda nuo kalvos nusileidęs pažintinio tako maršrutas. Seniau šios vietos priklausė Jūkainių dvarui, tačiau einant taku apie jo egzistavimą galima sužinoti tik iš informacinio stendo. Vienintelis tvenkinys, kuris atiduotas poilsiautojams, dar pamena buvusio dvaro laikus, nes prie jo veikė vandens malūnas. Dvaro pašonėje buvęs Jūkainių kaimas yra viena seniausių šių apylinkių gyvenviečių tačiau link jo pažintinis takas neveda. Papasakojęs trumpą Viduklės krašto istoriją jis kerta kelią ir pasuka į pelkę. Toliau Jūkainių pažintinis takas vėl veda medinių lentelių taku, kuris kelis šimtus metrų vingiuoja per aukštapelkę. Jei pirma tako dalis paskirta mitologinei temai ir istorijai, tai čia pagrindinė tema yra gamta. Smagiausias tako akcentas – pelkėje įrengtas apžvalgos bokštelis. Nuo jo atsiveria vaizdas į medžiais apsuptą aukštapelkę, kurioje galima pamatyti braidantį medinį briedį. Tai ne paskutinis medžio drožinys, kuriais tautodailininkai gausiai išpuošė pažintinį taką. Apsukęs ratą per pelkę maršrutas miško keliuku grįžta į pradžią, pabaigdamas kiek ilgesnį nei 1,5 kilometro ilgio žiedinės formos maršrutą.
Tavo įvertinimas priimtas! Autorius tau sako Ačiū!
Čia buvo žema ir šlapia vieta. Norint pravažiuoti tekdavo po vežimo ratais dėti šakas, dėl to miestas ir buvo pavadintas Šakiais. Tai viena iš pavadinimo kilmės versijų. Ten, kur dabar plyti miesto aikštė su karilionu, senovėje buvo turgaus aikštė. Čia prekiavo arkliais, galvijais, linais, amatininkų darbais ir kitokiomis žemės ūkio gėrybėmis. Suvalkija – derlingas kraštas, […]
Gyvename su savo įsitikinimais kol gyvenimas nepriverčia jais suabejoti. Tačiau pokyčiai gali vykti ne tik tada, kai būna sunku, kai patiriame krizę, bet ir kai leidžiame sau būti atviresniais. Atviresniais kitų nuomonėms, atviresniais naujoms žinioms, patirtims, kitiems žmonėms. Taip nutiko su Panevėžiu. Miestu, kuris neatrodė kažkuo patrauklus, kol neapsilankiau naujame muziejuje Stasys Museum ir kol […]
Patogu, kai važiuoju į žygį ir pačioje jo pradžioje yra kur palikti automobilį. Išlipai, pasiruošei ir žygiuoji. Būtent taip yra Palūšėje, kur prie Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro yra automobilių stovėjimo aikštelė. Tik pats maršrutas pradžioje reikalauja šiek tiek atidumo. Nėra jokio čia prasidedantiems pėsčiųjų maršrutams skirto informacinio stendo, todėl reikia nepražiopsoti nedidelių rodyklių prie […]
Kartą aptikau internete informacijos nuotrupas apie Kalupio pažintinį taką. Nuotraukose aiškiai matėsi užrašas didelėmis raidėmis „Kalupio pažintinis takas” ir kelios milžiniškos puodynės. Įdomi vieta, tačiau daugiau naudingos informacijos neradau. Koks ten takas, koks jo ilgis, kur jis prasideda? – į šiuos klausimus atsakymo neturėjau. Atidėjau planus apsilankyti šiame take vėlesniems laikams. Gal kada bus pakeliui. […]
Prieš kurį laiką Nida stipriai tvarkėsi – miestas tapo gražesnis, atnaujinta poilsiautojams ir turistams skirta infrastruktūra. Pokyčių sulaukė ir vienas vaizdingiausių pažintinių takų Lietuvoje – Parnidžio kopos pažintinis takas. Link kopos dabar veda nauji mediniai laiptai, o iš viršaus atsiveriančiais vaizdais galima gėrėtis iš įrengtų atokvėpio ir apžvalgos vietų. Keitėsi ir pats pažintinio tako maršrutas. […]
Palūšė vadinama Aukštaitijos nacionalinio parko sostine, šią vietovę mėgsta vandens turizmo mėgėjai, bet šiai gyvenvietei to negana. Šiemet Palūšė pateikė savo kandidatūrą Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl dalyvavimo prestižiniame Pasaulio turizmo organizacijos rengiamame konkurse „Geriausi turizmo kaimai“. Kas žino, gal Palūšė ims ir paklius tarp geriausių turizmo kaimų pasaulyje? Prieš kurį laiką Palūšė savo vardą […]
Veikiausiai iš pagarbos sengirei Juodkrantę puslankiu juosiantis pėsčiųjų maršrutas pavadintas „Miško katedros” takais. Būtent čia, šalia Juodkrantės, yra vienintelė vieta Kuršių Nerijoje, kur auga senos didelės pušys. Tai nėra savaime užaugęs miškas, medžiai čia sodinti prieš daugiau nei 150-200 metų, tačiau Kuršių Nerijos masteliais tai jau garbus medžių amžius. Jis apsaugojo Juodkrantę už užpustymo, kai […]
Po lietingos vasaros šilta rugsėjo pradžia atrodo tarsi dovana. Gamtos kompensacija už vasaros atostogas, praleistas su rūbais nuo lietaus. Tiesą sakant, nebuvo ta vasara jau tokia bloga, bet šiltas ruduo džiugina dar labiau. Aklai pasitikėti rudeniu irgi nereikia – pakeliui į Kupiškį užeina lietus. Lyja ir Palėvenėje, bet čia susiduriu su kita problema – Palėvenėlė […]